– Tai tu ir su manim taip-pat gali padaryti, – sakau pralinksmėjęs nuo tų juokų, nors kirminas širdį da labiau ėmė krimsti.
– Nek! – nekterėjo į mano kuprą pažvelgusi.
Nuo to žvilgsnio mano kuproje dilgterėjo kas.
Pasergėjau, kad ji tą dieną kaip tai kitaip pradėjo į mane žiurėti, kitaip šnekėti. Buvo ne tokia linksma ir meili, kaip visados. Pralinksmės kiek, nusišypsos meiliai, švelniai prisiglaus ir vėl užsimąsto-susigalvoja. Tarytum stigo joje ko, tarytum persimainė kas.
Stengiausi pro vargus nors aš buti linksmesnis ir meilesnis prie jos. Užminiau apie vestuves.
– Kada tu busi mano? Aš šeimininkės neturiu. Nėra kam valgyti išvirti.
– Juk tarnaitė yra.
– Kas man iš jos.
– Tai ko norėtumei?
– Tavęs sesele. Man liudna-nuobodu vienam.
– Kas gi mudu sužieduos?
– Kunigėlis musų.
– O kas gi palaimins?
– Tėvelei tavo.
– Nenorės jie. Nelaimins. Nekenčia tavęs.
– Tai patsai Dievulis. Jo geresnis palaiminimas.
– Reikia, kad tėvai pirma. Visados taip.
– Nek. Dievas pirma, paskum jau tėvai.
– Bet kunigas nesutiks, neleidžiant tėvams.
– Sutiks, aš tikrai žinau. Šnekėjaus apie tat.
– Kažin... Žmonės vėl pradės loti. Paleis savo liežuvius.
– Spjauti ant jų. Palos ir sustos, kaip matys, jog nebijova.
– Nežinau... – svyravo. – Gali pasisibaigti blogai.
– Bet galiva tai padaryti, kad niekas nežinotų, – inkalbinėjau.
– Kaip gi taip?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokį vaidmenį „Kuprelyje“ atlieka sapnai?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sapnai pasakojime pranašauja nelaimę. Po nakties, kai pirmą kartą palydėjo Kazę namo, Olesis sapnuoja žydintį mišką, bet sapnas baigiasi žaibu, kuris trenkia „kryžiumi“ tiesiai į jį. Vėliau Kazė sapne eina per ežerą su nuvytusiu rūtų vainikėliu, ir ją praryja vandens kalnas. Kuprelis Ignui aiškina, kad sapnai simboliški ir įsimintini išsipildo, o Kazė iš jų juokiasi. Taip ir nutinka: meilė baigiasi praradimu, nors Olesis to nenori matyti.
Rašiniui: Meilė
2. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.
Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.