Kuprelis123 psl. · apie 5 min.
XXVII dalis67% kūrinio
123 psl.

– ...Noriu iš jo išgelbėti, – sustojau. Nutruko mintis. Pyktis umai perėmė. Vos sulaikydamas jį sakau toliau. – Žinau... žinau jau... žinau, jog myli kitą... Myli burlioką... raudonsiulio brolį... Tą patį, kur seniau sakei... Pražudys jis tave... Viską puikiai žinau.

– A va, ką jis man užgiedojo! – suplojo delnais.

– Jis girtuoklis, jis begalo biaurus žmogus, – tarytum jos neklausydamas, sakau jai. Kas-kartą man labiau šalta darosi ir sunkiau jau žodį pasakyti. – Jis stačiatikis, jis musų didžiausias priešas... Saugokis girtuoklio ir burlioko nasrų...

– Nėra jau jis toks girtuoklis, kaip tu spėji. Girtuoklis nesusitaupys dviejų tukstančių rublių, kuriuos jis beraštininkaudamas susitaupė... Matai, koksai jis turtingas, tai ne tu. Toli tau prie jo... O stačiatikiu jis nebus, persikrikštys.

– Negalima jam persikrikštyti.

– Tu žinai! Pamatysi, kaip bus katalikas...

– Visai jam intikėjai!...

Užsisukė galvoje. Viskas aplinkui ratu nuėjo. Rodosi mane koksai verpetas nustvėrė. Prapuolė ir ji iš akių.

Pasvyrau staiga ir tuo matu lyg atbudau.

Ji stovėjo susimąsčiusi. Siekė akimis toli, kiton pusėn ežero.

– Nei aš eisiu už jo, nei nieko, – palenkė galvelę. – Bet kas tiesa, tai tiesa, jis turi daug pinigų...

– O tu jį myli? – skubiai-smarkiai išsiveržė klausimas iš krutinės.

– Ką?

– Gi jį, ta burlioką.

– Burlioką? Nek, – lyg nubraukė ką nuo akių.

Pažiurėjo į mane. Ir ilgai savo žvilgsnį ant veido laikė, tarytum pro akis matyti ką stengėsi. Atitraukti. Ir lyg iš mano sielos išplėšė ką.

– Ne! Aš jo nemyliu, – atkartojo.

– Nemyli?! – nudžiugau.

Nieko neatsakė. Tylėjo.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.

Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.