Kuprelis14 psl. · apie 5 min.
VI dalis8% kūrinio
14 psl.

– Da aš jaunokas tokiam dideliam žygiui... Pagaliaus vienam reikia pramokti gyventi, kad paskum dviese ne vargas but.

– Mat kaip! Ar da gyventi „neišmokai”? Gyventi išmokti negalima, reikia tik mokėti naudotis gyvenimu ir daugiau nieko...

Patylėjo truputį.

– Trisdešimties metų sulaukęs svarstysi, ar verta ar neverta poron jungties. Taip betupčiodamas vienoje vietoje prieisi ir prie keturiųdešimčių... Paskum gal ir aiškiai norėsi, bet jauna ir graži nebeis. Dabar, mat, mergaitės mažai paiso turtingumo proto ir mokslo. Joms tinka jaunas, skaistus ir sveikas. Taip ir reikia. Tegul nebuva vyrai kvaili, tegul nelaukia ilgai. Jei koks senis, bedantis ir gauna kokiuo nors budu jauną, skaisčią pačią, tenesitiki josios stiprios, amžinos meilės. Tenka, kad tiktai koks jaunas vyrukas patrauktų jos širdį, ir gyvenimas sugriautas, ir senis kokiuo dešimčių metų anksčiau nužengs pas Abrahomą. Juk meilė – vienatinė gyvenimo prasmė. Nerasi josios, visviena kaip ir gyvenimo nustosi. Jos jieškoti nereikia vėluoties. Juo anksčiau, juo geriau... Jaunam reikia vesti, jaunam draugę pasirinkti. Ne laikas „mokinties” gyventi, kada gįslose karštas kraujas verda ir širdis prie širdies trokšta. O kad pradėsi galvoti, svarstyti, laukti kažin ko, tai nei nepamatysi, kaip pasiliksi ligi karsto lentos viengungys, vienastypis.

Deltog kad sakytų jis teisybę nesimatė.

Tat tik del manęs, jauno.

– Kodel gi Tamsta nevedei? – klausiu nusišypsojęs, vieną akį primerkęs.

Į mano klausimą jo baltas, yt drobė, veidas da labiau pabalo. Mažutės akįs skubiai, tarytum ko jieškodamos, ėmė bėgioti nuo vieno daikto ant kito. Štai galop jos apsistojo ant, mažo, keturkampio maluno langelio ir žiuri pro jį toli-toli, kur, regis, niekados nei susiekti negalėtum.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.