Kuprelis148 psl. · apie 5 min.
XXXII dalis80% kūrinio
148 psl.

Priėjova jų kluoną.

– Jau. Čia išsiskirsiva, – sustojo Kazė.

Susiėmėva rankomis. Ji man smarkiai jas spaudė. Paskum apsikabinova ir karštai-karštai ėmėva bučiuoties. Bučiavovos ilgai. Negalėjova kits nuo kito atsitraukti. Jau nustosiva ir vėl atgal.

Abu iškarto pajautėva, kad musų veidais ašaros rieda. Šiltos-malonios.

Tuo matu išsiskyrėva.

– Lik sveikas! – Bet, žengusi du žingsniu, vėl sugrįžo, vėl padavė ranką. – Lik... Sudieu!...

– Sudieu, sesele!

– Broleli!

Peršoko per tvorą skubiai ir viename akymirksnyje dingo sodo tamsoje.

Man staiga baugu ir baisu pasidarė. Nusigandau tarytum ko. Ar lyg nugązdino kas.

– Kaze! Kazyte! – sušukau paliktas.

– Kaze! Kazyte! – atkartojo aidas Gervydžių klojime, atsiliepė sodnuose ir pasklido po visą sodžių. Ištirpo-išnyko. Nieko neliko. Atmintis tik aido.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kur Olesis laukia Kazės naktį, kai jiedu turėjo bėgti?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.