Sugrįžau į miestelį, į sodžių. Įlindau Gervydžių sodan. Apžiurėjau visur, visas pakampes. Klausiau pridėjęs ausį į seklyčios sieną. Barškinau languosna. Smarkiai ir piktai. Niekas tenai nesukrutėjo, niekas neatsiliepė, nepaklausė:
– Kas čia?
Namon.
– O gal ji niekur manęs neradusi nuėjo į mane? Gal laukia manęs?
Neradau vienok. Niekas nelaukė.
Kambaris buvo tuščias, kaip ir palikau. Kiekvienas paliktas daiktelis savo vietoje gulėjo. Net nekrusterėjo. Niekas jo nepajudino. Nebuvo da kam.
XXXIV dalis
Švysterėjo žaibas. Rodosi visą žemę uždegs. Viską savimi apsiautė. Kambarėlis juomi pilnas. Kiekvienas kampelis aiškiai šviečia. Jokio šešėlio neliko.
Vėl staiga tamsu. Bailiai pabėgusi tamsa savo vieton sugrįžo. Ją įnirtęs griausmas atsivijo. Krato-skalandoja visomis pajėgomis. Daužo-blaško visosna pusėsna.
Neįveikė. Nutilo.
Vėją savo vieton pasiuntė.
Štai gaudžia-užia jis apie sienas.
Netikėtai užbarškino sparnais. Jau lužta-griųva kas. Girnos net pradeda dundėti ir sukties-malti dykos.
– Kas čia bus? Kas čia bus? – širpuliai krato.
Ir vėjas aptilo. Toliau kur nulėkė.
Kuprelis, matyt, nieko negirdėjo. Neklausė.
– Nemiegojęs nei valgęs nuėjau bažnyčion iš-pat ryto.
– Tur-but čionai pamatysiu. Juk ateis ji... Matyt, negalėjo iš namų pabėgti.
Tėvai patriko mudviejų sumanymą, visą gal naktį duryse stovėjo, dabojo... Ateis ji. Į mane iš apačios pažiurės ir akelėmis pasakys: „Nenutiko mums išsprukti, sugavo”. Ir nusišypsos truputį, parodydama, kad: „Niekai! Apgausiva juos kitaip”. Ateis, – galvojau, pusbalsiai adynas prie vargonų giedodamas.
O širdis lyg nujautė-sakė.
– Neateis. Nelauk.
Vis-deltog laukiau. Į kiekvieną ineinančią mergiotę žiurėjau.
– Ar ne ji?
Vis tai ne ji, ne Kazė buvo.
Priėjo jau pilna bažnyčia. Prasidėjo mišios.
Negaliu akių atitraukti nuo to pilioriaus, nuo tos vietos. Lyg klupo ji prie jo; galvą kitaip pakreipsiu, – ir ne, nėr jos. Tai, rodos, jos balselis plaukia-liejas, augščiau kitų balsų kįla, viršum jų banguoja – prisiklausysiu, nei žymės to balso. Va, rodos, ji šiandien ant viškų užeina. Prieina į vargonus, ima gaidas, man paslapčia į ausį ką sako. – Apsidairau, nič-nieko.
Visą laiką ji man vaidenos, per visas pamaldas. Visur ją, rodos, mačiau, kur tiktai pamatyti tikėjaus.
Pamaldoms pasibaigus, kaip kulka, iš bažnyčios išlėkiau. Žmonės tik žiurėjo išsigandę. Matyt, mano gerai lėkta.
Ton pačion vieton, kur jos naktį laukiau, nudrožiau.
– Gal da ji laukia manęs? Vėliau atėjusi gal jieško?
Išbraidžiojau-išlandžiojau visą karklyną, vieną vietelę po tris-keturius kartus apsukau, nei pėdų nebuta.
– Kad nenueitų tik Raganakrumin? Kad tiktai nelauktų manęs tenai?
Ir tenai ji nelaukė ir tenai josios nebuvo.
– Kur gi ji butų? Kur pasidėtų?! – laksčiau laukais ir laužiau sau galvą. Kad bučiau, regis, įmanęs, tai bučiau ją taip rankomis suspaudęs, kad ji man aiškią mintį tartų.
Minčių daug buvo, ir vis įvairios begalo. Narpliojosi-pynėsi vienan mazgan.
Ir mazgas tas augo-didėjo.
– Eisiu tiesiai į Gervydžius. Visviena, kas bus, kas nebus. Pačių tėvų klausiu.
Keliu kleboną susitikau.
– Ar Tamsta nematei mano Kazės? – į jį priėjau.
– Kas su tavim yra? Ką tu dirbi? Ar tu iš proto neišėjai? Gi tu į žmogų nepanašus! – stvėrė mane už peties. Pritraukė į save, matyt vesti kur tai norėjo.
– Nematei? – paklausiau da kartą ir smarkiai paspurdėjęs išsiveržiau iš jo rankų.
Nešiausi toliau. Jis mane vijosi, bet nepavijo. Bėgau kaip nuo kažin ko.
Atsiduriau Gervydžių namuose. Įlėkiau grinčion. Durįs visur atviros, viduryje nei vieno žmogaus. Visi, tarytum, kur išbėgę, ar išsiviję ką.
Iš grinčios seklyčion.
Tuščia-dyka. Lova nerengta stovi. Patalas sudraikytas, pagalviai išmėtyti. Krašte iš-po nutrauktos marškos šiaudai styri.
– Čia jos gulėta! Čia jos miegota! – puoliau į lovą. Landžiau-gniaužiau tuos pagalvius, glaudžiau į save, bučiavau antklodę.
– Tai tu čia, sesele, miegojai. Tai tu čia svajojai apie... – nutruko mano balsas. Surėmė krutinę ir ją lyg medis koks užgulė. Lac man kas aišku pasidarė, lac supratau aš ką.
Kuogreičiausiai išbėgau iš seklyčios. Tarytum išstumė mane kas.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.