Kuprelis16 psl. · apie 5 min.
VII dalis9% kūrinio
16 psl.

Malunas sugirgždė-suspiegė visais savo sąnariais. Atsiduso, lyg ko sunkaus prislėgtas. Sustojo.

– A, kad tave šimtas paibelių suardytų! Kad jie tave nuneštų pragaran prakurams! – supyko Kuprelis. Smarkiai nuo vietos pašoko. Į girnas puolė. Tvėrė viršutinį tekinį abiem rankom, įsispyrė grindysna, įsitempė visomis pajiegomis ir pajudino jį. Bet tai nieko negelbsti. Malunas stovi, lac inkastas.

Mato, kad iš vidaus sunku kas bepadaryti. Tekinas laukan išlėkė. Išėjau ir aš paskui.

Žiuriu, stuma Kuprelis, net sušilęs, maluno sparną. Pastumėjęs kiek vieną, ima kitą, kada jau tas nuo viršaus arčiau prisiartina. Jie gi treška-braška, tarytum butų baisiausiai nuvargę ir toliau eiti neingalį.

Pamatęs ir mane prišaukė pagalbon. Mažai ir aš galiu ką bepadėti: sparnai eina-sukasi tolei, kolei mudu juos stumava.

Neilgai trukus paputė smagesnis vėjalis. Tik jau truputį nuo vakarų pusės. Taisome sparnus prieš jį. Malunas pamažėl, lyg nenoroms, ima krutėti. Kruta neilgai. Už valandėlės vėl ėmė nustavinėti. Kuprelis tat pasergėjęs šoko pusti į sparnus, kad jie visiškai nesustotų.

Vis delto nieko neįveikęs, vėjo neatstojęs, susiraukęs ir da labiau susikuprinęs, grįžo vidun. Aš da lukterėjau truputį. Klausaus vėjo, ar nepradeda smarkiau jis pusti. Žiuriu į maluną – sparnai stovi, tarytum ir niekados nesisukė.

– Šiandien pasiliks nesumalta, – galvoju ir nuliudęs einu Kuprelio jieškoti. – Prašysiu, tegul nors apsakinėja.

Randu jį pirmame gyvenime. Vaikščioja sau iš vieno kampo kitan. Ištolo aplenkia pikliaus skrynią, svarstykles prie antrų uždarytų durų. Nors ir nežiuri į jas.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.