Kuprelis17 psl. · apie 5 min.
VII dalis9% kūrinio
17 psl.

Ir tyliai-ramųs dabar čia visi daiktai, yt akmeniniai butų. Užstingo rodos. Tylus ir antras piklius, anoje pusėje stovįs. Užumestas visai. Jau Olesis visokius nebereikalingus daiktus krauna, lac muzėjun kokian. Bet tą muzėjų vien žiurkės ir pelės lanko ir lizdus savo krauna. Gera joms tenai, nepersekioja niekas. O kertės ir šonai jo aibe skaitlinių išrašinėti. Daiktais ištrinta ir vėl užrašyta.

Iš viduraslio keliasi didelis stiebas net pačion kepurėn. Tai visa pajiega maluno. Tušt palubėmis milžinis ratas jį vainikuoja. Ir įstabu rodos, kad jis dabar visai nejuda. Pats nejuda ir kitų ratų-ratelių savo kulokais nevaro. Nevaro ir jo niekas iš pačios kepurės, nuo pačių sparnų.

Kuprelis vis labiau nerimauja. Skubiau vaikščioja. Rankomis, maluno sparnus nuduodamas, maskatuoja. Kažin ką piktai po nosim murma.

Galop, matyti, susimylo vėjas ant Olesio: išpradžių palengva, paskum smarkiau ir smarkiau pradėjo sparnus varyti. Tuojau jisai atgijo. Aiškiai pralinksmėjo. Liepė man maišų pažiurėti, pats, kaip voverė, nulėkė laiptais viršun.

Viską čionai atlikęs ir aš ten nuėjau. Jis sėdi sau kojas susikeitęs ant senos beržinės kaladės, prie jo kambarėlio durų pastatytos. Atsisėda čia visuomet, kada jau nėra ko veikti. Sėdi ir klausos linksmaus girnų užėsio. Galvoja apie kažin ką. Akyse vilties ugnelė žiba.

– Kaip gaila, kad pas mane pinigų mažoka! – atsiduso man arčiau priėjus.

Atsisėdau netoliesia ant skrynelės. Ant tos pačios, kuria jis už malimą atsisema sau sėlinų karvei nuo kiekvieno. Tai jo išsiderėta. Klausau, ką jis čia sakys.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.