Kuprelis38 psl. · apie 5 min.
XII dalis21% kūrinio
38 psl.

– Dovanok, Tamsta, kad aš iš savo pusės negaliu Tamstai Dievo namuose paaiškinti, kodel čia reikia lietuviškai užgiedoti, nors pirma butų buvę visas tukstantis metų lenkiškai ir da kažin kaip kitaip giedota... Tamsta gi buk toks geras, užeik kuomet-nors pas mus, tai aš, laiko turėdama, viską Tamstai, kaip ant delno, išdėsiu... Dabar gi užtraukime: „Garbinkim Viešpatį Dievą”... lietuviškai, – ir jau atsidengė „Šaltinį”.

– Bijok Tamsta Dievo! Ką ponai, ką kunigai pasakys tat užgirdę! – pradėjau aš melsti nusigandęs.

– Buk Tamsta ramus! Aš užu viską atsakysiu, – pamojo ranka. – Na, Jievut, pradėkiva!

Ir jiedvi, susėdę klaupkosna, pradėjo. Nieko neįveikęs ir aš ėmiau tarti vargonais.

Bet bailė kratė:

– Koks bus galas? Ar negausiu aš nuo klebono barti? Ar neišbruks jis manęs iš Skruzdynų? Juk tat sauvalė! Galų-gale nežinia kas!...

Po truputį, po truputį nurimau. Jos balsas sužavėjo. Rodėsi ne mergiotė, bet pats angelas iš dangaus gieda. Ir pačios adynos taip dailiai lietuviškai skamba. Lenkiškai panašiai toli-gražu negalėtų.

Baimės nė pėdų neliko. Užgiedojau ir aš, vargonus smarkiau paleidęs.

Nežinau kodel, bet man pasirodė, kad aš lietuviškai galiu liuosiau giedoti, negu latiniškai ir lenkiškai. Gal tai vien del jos?... Ji pasergėjus, kad aš giedu, atsigrįžo į mane, meiliai nusišypsojo, galvutę linkterėjo. „Ačiu”, rodos pasakė. Ir nudžiugau, gera man pasidarė.

Davatkos inėję bažnyčion, tuojau kėlė galvas į viškas. Sustovinėjo ir klausėsi nustebę. Į altorių eidamos ir tai da po keletą kartų grįžosi atgalion.

Po adynų aš maniau, kad ji ir rožančių giedosianti lietuviškai. Net pasiulęs buvau, bet ji pasakė, kad šiam kartui užteks. Paskum kada.

Po mišių klebonas pasišaukė mane pas save.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

2. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.

Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.