Perėjova visą miestelį. Štai jau vartai jų kiemo. Išlėkęs sulojo šuva. Ji kruptelėjo. Į mane pripuolė – prisiglaudė. Išlengvo ją apsikabinau. Ranka sudrebėjo. Atgalion atatraukiau.
– A-a! tai čia musų kiemas? – lyg nubudo Kazytė. – Tu Margi loji? Eik geriau miegoti, čia savi žmonės!
Margis nutilo. Miegoti bet nėjo. Prisiartino į mane, ėmė kojas uostyti. Norėjo, matyties, įsitikrinti, ar nesumeluota jam. Suurzgė. Nuėjo uodegą paspaudęs.
– Kaip greitai praėjova visą miestelį. Tur-but labai skubinova, – stebėjosi.
– Ne-k. Visai pamažu.
– Aš dabar eičiau toli-toli. Kokį dešimtį varstų. Ir šnekėčiau-šnekėčiau. Tamsta klausytumei. Gek taip?
– Klausyčiau... – tuomatu da norėjęs buvau ką pridėti, bet užmiršau, ką buvau ir pagaminęs.
– Va jau sniegas pradeda dribti. Prisnigs daug-daug. Bus laukas baltas. Pirma nesnigo vis, – traukė ji.
– Aš Tamstą jau palydėjau. Eisiu namon, – pratariau galvą nuleidęs, nuliudęs. Norėjau da su ja pabuti, nors mažą valandikę, nors kelias minutes. Kad tik ji eitų, tai eičiau su ja ne dešimtį varstų, bet penkesdešimtis, daugiau da. Visą naktį.
– Ko Tamstai skubinties? Kas tenai laukia? Regis neturi kam? Pabuk čionai, pasišnekėk su manimi.. Atameni, kaip aš Tamstai bažnyčioje žadėjau kadai paaiškinti, kodel mums Dievas reikia lietuviškai, o ne lenkiškai garbinti? Atameni? Tai dabar paaiškinsiu. Laiko yra, diena toli... Einava atsisėsiva ant svirno prieangio. Tenai užuovėja, sniegas nedrimba. O gal seklyčion? Tik reikės seniai prikelti. Tuomet jie gali da miegoti nuvaryti. Neverta! Kad gi but galima kaip kitaip atidaryti? Ne, negalima... Tai vistasia. Ant prieangio prisieis tupėti. Kaip Tamsta manai, nesušalsiva?
– Gal-but ne, – nusijuokiau.
– Tamsta abejoji. Aš manau, kad ne, jauni da esava.
Susėdova. Arti-arti. Paskum da artėliau prisišlinėva.
– O ką, nešalta?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.
Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė
2. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.
Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.