Kuprelis57-58 psl. · apie 5 min.
XV dalis32% kūrinio
57 psl.

– Geriausiai kiekvienas pats sau gali savo sapno reikšmę išaiškinti, – lyg pykti jis pradėjo. Bet nieko. – Del to, kad kiekvienas žmogus pagal savo ypatybių, turi ir svetimus kitiems sapnų simbolius. Išaiškinti kito sapną, reiktų, vadinas, jo visos ypatybės pažinti, o tai vargu kam galima... Kas pagaliaus žino musų gyvenimo reikšmę, jo tikslą? Niekas, o niekas! Gal musų gyvenimas, tai vien iliuzija, koks ilgas-kankinąs sapnas? Gal atbusime tiktai tuomet, kad „amžinai užmigsime”? Gal čia pasaulyje, tarp musų ar virš musų, gyvena kitokie, dešimtįs kartų tobulesni žmonės? Ir gal mes jų nematome vien todel, kad jie už mus augščiau gyvenimo kopečiomis nulipę, kaip mes už infuzorijas?... Ir tikrai ta visa gamta netokia yra, kaip mes ją matome. Mes tat nujaučiame, bet tikėti nenorime ir bijome. Moksliškai tečiau sapno ištyrimas daug-daug mums ko atidengtų, parodytų. Bet jo rimtai ir netyria todel niekas, kad bijo, tarytum ko drovisi... Apskritai gyvenimo klausimuose vienas, rodos, jau pasako gerai, kitas da geriau, o koks nors trečias tuos jų samprotavimus su žemėmis sumaišo, ir nieko tu, žmogus, tame klampyne nesurasi, nieko nesugraibysi. Viskas sumaišyta, suniurkyta ir sugriauta. Ir miršta žmogus, nesupratęs, kodel ir kam jis miršta. O–o!... – atsiduso Kuprelis, lyg ko sunkaus slėgiamas.

Tyliu, nieko jam nesakau. Ger galiu aš tikrai pasakyti, kad jis klysta? Šiandien įsitikrinu, kad Kuprelis visai ne toks, kokį jį esant maniau. Šiandien jis atidengia man savo turtų skrynias ir rodo brangenybes, kurių aš nei pamatyti pas jį nesitikėjau.

Dabar matau, kaip stoja jisai prieš mane kitas, kaip auga ir didėja. O aš tuo tarpu atsilieku nuo jo, klimpstu neaiškiose mintyse; nesuprantu, kodel jis toks. Juk pirmai vis budavo toks naivus, negilus, o dabar ir jame prasiveria kas...

XVI dalis

58 psl.

– Neužilgo sloginąs įspudis to baisaus sapno išnyko. Ir vėl senoviškai vaidentuvėje džiaugiaus „savo” Kazyte, balta lelijėle. Del vieno nerimavau, kaip čia reiks jai pasisakyti? Šiušu net darėsi apie tat pagalvojus.

Porai savaičių praslinkus po tojo minėtino vakaro, man vėl prisiėjo ją palydėti, nors vakaras buo šviesus, dangus žvaigždėtas ir į Skruzdynus išblyškęs mėnulis žiurėjo. Da nebuvo visur sumigę. Tai šen, tai ten švietėsi grinčiu langai.

Kokį galą ėjova nešnekėdamu. Ji nesidairė niekur. Ėjo galvelę nuleidusi, užsimąsčiusi. Norėjęs buvau greičiau ją prakalbinti, bet nežinojau, nuo ko pradėt ir nedrįsau. Mintis apie pasisakymą žybters galvoje ir vėl gesta, kuomet į ją pažiuriu.

Kazė, galop, pasikreipusi į mane šonu, paklausė:

– Kas gi Tamstai taip brangu tuose musų Skruzdynuose?

Balsas jos visai kitoks buvo, kaip paprastai. Toks švelnus, toks švelnus, kokio da nebuvau girdėjęs.

– Visi brangųs, – greitai-skubiai atsakiau, bijodamas lyg, kad ji manęs ko nežinomo, paslaptingo neužklaustų.

– Kaip tai Tamstai gali but visi brangųs? – nusistebėjo ji.

– Taip. Man Skruzdynuose kažin kodel visi žmonės brangus. Visi jie tokie geri, – atsikalbinėjau aš.

– Tai jau negali buti. Meluoji Tamsta.

– Kodel gi ne?

– Kur gi matyta: visi žmonės! Ar Tamsta koks šventas ar ką, kad gali visus žmones mylėti. Į šventą, rodosi, nei nepanašus. Šventieji žili, ilgomis barzdomis, rubais sulig žemės. Tamsta gi kaip paprastas žmogelis, kuris negali daugelio mylėti; jam vieno ir tai užtenka.

– Hm... – sumurmėjau, nesugriebdamas ko į tat atsakyti.

– Na tai vis deltog Tamstai visi Skruzdynų žmonės brangųs ir malonųs? Taip ar ne? – klausia ji vėl.

– Ir taip ir truputį...

– O, matai!

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

2. Kokį vaidmenį „Kuprelyje“ atlieka sapnai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Sapnai pasakojime pranašauja nelaimę. Po nakties, kai pirmą kartą palydėjo Kazę namo, Olesis sapnuoja žydintį mišką, bet sapnas baigiasi žaibu, kuris trenkia „kryžiumi“ tiesiai į jį. Vėliau Kazė sapne eina per ežerą su nuvytusiu rūtų vainikėliu, ir ją praryja vandens kalnas. Kuprelis Ignui aiškina, kad sapnai simboliški ir įsimintini išsipildo, o Kazė iš jų juokiasi. Taip ir nutinka: meilė baigiasi praradimu, nors Olesis to nenori matyti.

Rašiniui: Meilė

3. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.

Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė

4. Kuo rizikuoja Kazės tėvas Gervydis?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.