Kuprelis82 psl. · apie 5 min.
XIX dalis45% kūrinio
82 psl.

– Bet gali prisieiti labai ilgai laukti.

– O kas?...

– Man sunku vienam gyventi. Vienas, vienas ir vienas!

– Tiesa, – atsiduso. – Vienas ir vienas...

– Aš laukiu, sesele, kad greičiau, kad greičiau, o laikas bėga, bėga kaip upelyj vanduo. Norėčiau tave visados jau čia matyti. Norėčiau tavo gamintą-virtą valgyti, tavo siutą dėvėti...

Kažin kodel rodėsi man, kad aš turiu savo delne mažą paukštytę. Ji sėdi, regis, ramiai, o širdelė deltog tinksi-tinksi. Iškėsk tik delną, ji purpt ir nuskris.

– Ger mudviem ir taip negerai? – klausia ji paslaptingai, švelniai. – Manai, kad paskum bus geriau? Žinoma, bus gerai, bet jau ne taip, kaip dabar. Kada mes jokių rupesnių-vargų nepažįstava; tarytum jų ir nebuta. Taip kurkas geriau. Tada jau aš busiu motere, arba boba, tu vyras, arba diedas. Bobutė ir diedulis! Va! kaip negražu, – pasipurtė lyg nuo šalto vandens. – Ger blogai, kad aš esu jaunytėlė mergelytė, o tu bernužėlis, jaunikaitis? Kokie tie žmonės nesuprantnųs; ypač kad veda taip anksti. Pats jaunumas žydi, o jie sau galą daro. Keista... Juk galima ir taip draugauties ir mylėties.

Pritruko šnekos. Tylom sėdėjova. Ji glostė man galvą, kedeno plaukus. Aš gaudžiau jos pirštus. Bet taip vis išpalengvo, neskubiai.

Kambaryje, kaip visados, buvo tamsu.

Pelės cypė palovyj. Pasuoliais bėginėjo. Drąsu joms buvo, katė nesergėjo.

Tiktai girdžiu, sučežėjo staigu kas. Pelės, tarytum paberti žirniai, subėgo iš visų kertelių palovin. Prigudo tenai.

Apsidairiau. Niekur nieko. Tiktai kampai, kaip kokios nakties akįs, juodavo. Nemirkčiojo, lyg matė ką.

Už valandėlės vėl sučežėjo. Bet jau arčiau, prie mano kambario durų. Pirma neaišku buvo, kokioje vietoj. Matyties, kad kitame kambaryje slapstėsi kas-nors.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kupra lemia Olesio gyvenimą? Pagrįsk bent dviem epizodais.

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Kupra atsirado dėl nelaimingo atsitikimo: vaikystėje Olesis nukrito nuo krosnies, ir nuo to „išaugo“ kupros. Tačiau visi apie jį sprendžia pirmiausia iš jos: jį vadina Kupreliu, o ne vardu. Kazės motina Olesio nenori žentu, nes jis senatvėje „visai kupron paraugs“, ir tėvas jai nusileidžia. Net Kazė prisipažįsta, kad viskas būtų gerai, „kad tiktai neturėtumei tos kupros“. Taigi kupra pati savaime nieko nelemia: Olesį nuo laimės atskiria žmonių požiūris į ją.

Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė

2. Kokį vaidmenį „Kuprelyje“ atlieka sapnai?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Sapnai pasakojime pranašauja nelaimę. Po nakties, kai pirmą kartą palydėjo Kazę namo, Olesis sapnuoja žydintį mišką, bet sapnas baigiasi žaibu, kuris trenkia „kryžiumi“ tiesiai į jį. Vėliau Kazė sapne eina per ežerą su nuvytusiu rūtų vainikėliu, ir ją praryja vandens kalnas. Kuprelis Ignui aiškina, kad sapnai simboliški ir įsimintini išsipildo, o Kazė iš jų juokiasi. Taip ir nutinka: meilė baigiasi praradimu, nors Olesis to nenori matyti.

Rašiniui: Meilė

3. Kaip Olesis tampa lietuviu ir kodėl tai susiję su meile Kazei?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Augdamas pas Šenfeldą Olesis manėsi esąs vokietukas, o senas klebonas jį vadino lenku. Kazė jį gėdija, kad jis „jokio supratimo apie savo tėvynę neturi“, ir pasiūlo lietuviškai užgiedoti . Klebonas jam duoda skaityti „Aušrą“ ir moko. Pats Kuprelis vėliau sako, kad lietuvių kalbą labiausiai pamilo susipažinęs su Kaze, bet ne dėl to, kad ją pamilo, o todėl, kad niekas anksčiau nebuvo kalbėjęs jo sielai; „Aušra“ jį išmokė savo kalbą mylėti ir branginti. Taigi tautinė savimonė jame gimsta kartu su meile.

Rašiniui: TėvynėMeilėKilmė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.