Hamletas56-58 psl. · apie 5 min.
Ketvirtasis veiksmas71% kūrinio
56 psl.

Karalius. Aš liepiau sujieškoti jį ir lavoną. Palikti jam liuosybę negalima, bet ir apsieiti su juo smarkiai, kaip to reikalauja įstatymai, taip-gi pavojinga; labai jį myli žmonės. Minia negalvoja apie kaltę, žiūr tik į bausmę. Žmonių akyse, teisiu išrodo kiekviens valdžios nubaustasis. Kad vis-kas, kaip reikiant išeitų, žmonėms stengsimės parodyti, kad staigus Hamleto išvažiavimas yra būtinai reikalingas. Piktą mes prašalinsime piktu: kylis kylį varo. (Rozenkrancas įeina). O ką? Atlikota?

Rozenkrancas. Mudu jokiu būdu negalėjova sužinot, kur jisai dėjo lavoną.

Karalius. O kur jis pats?

Rozenkrancas. Kitam kambaryj geroje priežiūroje.

Karalius. Įveskit jį.

Rozenkrancas. Gildenšterne! įvesk karalaitį. (Gildenšternas Hamletas įeina).

Karalius. Hamlete! kur Polonijus?

Hamletas. Ant vakarienės.

Karalius. Ant vakarienės! Kur?

Hamletas. Ten, kur ne jis valgo, bet kur jį ėda. Iš aplinkinių vietų susirinko daugybė vabalų, tartum puotai kelti. Reikia žinot, kad visos mūsų vakarienės rengiamos vabalams: mes penim gyvulius, kad jie penėtų mus, o patįs penimės, kad penėti vabalus. Įsipenėjęs karalius ir išdžiuvęs elgėta tai du valgiu ant vieno stalo. Nei daugiau, nei mažiau. Viens gals abiem.

Karalius. O Dieve!

Hamletaš. Žmogus meškerioja ant vabalo, kuris galėjo priėsti karaliaus ir valgo žuvį, prarijusią tą vabalą.

Karalius. Ką tų nori pasakyt?

Hamletas. Nieko. Norėjau jums paaiškinti, kaip karalius gali atsidurti vargdienio vėdaruose.

Karalius. Kur Polonijus?

Hamletas. Danguje, pasiųskit ką-nors įsitikrinti. Jei jo tenai nebūtų, tai jieškokite kitoje šalyje. Jei ir tenai nerasit, tai užuosit skanią jo kvapsnį po galerijos trepais.

Karalius. (keliems piliškiams). Eikite tenais! Graičiaus!

Hamletas. Skubinties nėra ko. Jis palauks. (Keli piliškiai išeina).

57 psl.

Karalius. Hamlete! nors mums sunku, kaipo tėvui, su tavim persiskirti, bet po tokio nežmoniško pasielgimo, kad išvengtum pavojaus, tu tuojaus turi išvažiuot iš Danijos. Rengkis. Laivas stovi. Viskas suruošta keliauti į Angliją.

Hamletas. Į Angliją?

Karalius. Taigi.

Hamletas. Gerai.

Karalius. Tu kalbi, lyg žinodamas mūsų sumanymus.

Hamletas. Aniolas Sargas man juos praneša. Gerai, važiuosiu į Angliją. Sudiev, mamyte!

Karalius. „Sudiev tėveli“ tu norėjai pasakyt, Hamlete.

Hamletas. Aš sakau: „mamyte“. Tėvas ir motina tai pats ir pati o pats ir pati tai vienata, todėl aš vadinu jus motina. Važiuosiu į Angliją. (Išeina).

Karalius. (Rozenkrancui ir Gildenšternui). Eikita paskui, prikalbėkita jį tuojaus sėsti į laivą. Žiurėkita, kad šį vakar jo čia nebūtų. Skubinkitos (Rozenkrancas ir Gildenšternas išeina). O Anglija! Tu nepersenai patyrei Danijos galybę. Mūsų kardo kirtis dar neužgijo ir ik šiam laikui tu tebemoki mums duoklę. Jauzdama savo silpnybę, tu išpildysi mūsų reikalavimą, išreikštą laiške, įduotame Hamletui. Galas jam. Kol jis gyvas, aš nematysiu ramios valandėlės. Toksai gyvenimas bjauresnis už sunkiausią ligą. (Išeina).

Ketvirtasis apsireiškimas.

Danijos lyguma.

Traukia Fortinbrasas su kariumene.

Fortinbrasas. Pulkininke! Jokit pas Danijos karalių! Pasveikinkit jį nuo mano vardo. Pasakykit, kad Fortinbrasas, Norvegijos karalaitis, prašos pereiti per jo žemę su kariumene. Jei viešpats karalius teiktųs su mumis pasimatyti, mes tuoj pribusim į paskirtą vietą ir atiduosim prigulinčią garbę. Pasakykit jam tai.

Pulkininkas. Jusų paliepimas, karalaiti, tuoj bus išpildytas.

Fortinbrasas. Vyrai! Žingine! Marš. (Traukia su kariumene).

Ateina Hamletas, Rozenkrancas ir Gildenšternas.

Hamletas. (pulkininkui). Būkit taip geri, pasakykit, kieno ta kariumenė.

58 psl.

Pulkininkas. Norvegų.

Hamletas. Kur ji traukia?

Pulkininkas. Ant lenkų.

Hamletas. Kas vadas?

Pulkininkas. Karalaitis Fortinbrasaš.

Hamletas. Ar jisai pasiryžęs užkariauti visą Lenkiją, ar tik dalį?

Pulkininkas. Teisybę sakant, mes einam užimti žemės sklypelį, kuris daugiau neverts. kaip keliolika muštinių.

Hamletas. Jei taip, tai lenkai paves jį jums ir be mušio.

Pulkininkas. Anaiptol! Jie kovos. Kariumenė jau sutraukta.

Hamletas. Tai išrišimas to klausimo apsieis į kelis tukstančius žmogaus gyvasčių ir keletą dešimčių tukstančių muštinių. Brangus bus pirkinys.

Pulkininkas. Likkitės sveiki. (Išeina).

Rozenkrancas. Eime, karalaiti!

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Laertas ir Fortinbrasas padeda suprasti Hamleto delsimą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Visi trys jaunuoliai neteko tėvų. Fortinbrasas iš pradžių nori atkeršyti už tėvą, o vėliau veda dvidešimt tūkstančių kareivių į Lenkiją dėl mažo žemės sklypelio; pamatęs jo kariuomenę, Hamletas gėdijasi, kad pats nieko nedaro, ir sako, kad atsargume tik viena dalis išminties, o „tris dalis baimės“. Laertas, sužinojęs apie tėvo mirtį, tuoj pat su minia įsiveržia į pilį: kerštas jam yra „švenčiausia vaikų priedermė“, ir jis pasiruošęs žudyti net bažnyčioje. Šalia jų matyti, kad Hamletas daug mąsto ir abejoja, todėl delsia. Bet Laerto skubotumas nėra pavyzdys: jis tampa karaliaus įrankiu ir žūsta nuo savo paties užnuodyto kardo.

Rašiniui: KerštasDora

2. Kas pražudo Ofeliją?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Ofelija visada klauso kitų. Brolis ir tėvas liepia jai nepasitikėti Hamleto meile, Polonijus uždraudžia su juo kalbėtis, ir ji paklūsta. Vėliau tėvas ją panaudoja kaip jauką: ji turi kalbėtis su Hamletu, o tėvas ir karalius slapta klausosi. Hamletas ją atstumia ir liepia eiti į vienuolyną, o netrukus nužudo jos tėvą. Netekusi ir mylimojo, ir tėvo, Ofelija išprotėja ir nuskęsta upėje. Ją pražudo ne vienas žmogus, o dvaras, kuriame visi ją naudoja savo tikslams, ir kerštas, į kurį ji pati nesikišo.

Rašiniui: MeilėKaltė

3. Kaip vienas Klaudijaus nusikaltimas veda prie kitų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Klaudijus nunuodijo brolį ir gavo jo karūną bei žmoną. Kad tiesa neišaiškėtų, jis turi slėpti ir sekti: pasikviečia Rozenkrancą ir Gildenšterną, klausosi už divono. Jis pats prisipažįsta, kad atgailauti negali, nes neatsisako to, ką įgijo nusikaltimu. Tada jis siunčia Hamletą į Angliją su laišku, kuriuo prašo jį nužudyti, o kai tai nepavyksta, su Laertu rengia kovą, kurioje Laertas kausis užnuodytu kardu, o karalius paruoš užnuodytą gėrimą: „Piktą mes prašalinsime piktu“. Jo sumanyta kova pražudo Gendrutą, Laertą, Hamletą ir jį patį.

Rašiniui: ValdžiaKaltė

4. Kodėl karalius neteisia Hamleto viešai už Polonijaus nužudymą?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.