Hamletas69-71 psl. · apie 5 min.
Penktasis veiksmas87% kūrinio
69 psl.

Pirmasis apsireiškimas.

Kapinės. Įeina du duobkasiu. Vienas pradeda kasti duobę.

Pirmasis duobkasys. Argi ją laidos kaip krikščionę? Juk ji pati sau galą pasidarė.

Antrasis duobkasys. Kask duobę. Teisėjai nusprendė palaidoti krikščioniškai.

Pirmasis duobkasys. Tai, tur būt, ji nepasiskandino, bet paskendo.

Antrasis duobkasys. Matomai, taip jie išrado.

Pirmąsis duobkasys. Tai neteisingai. Jei žmogus skęsta, tai vanduo bėga į jį. Tas gi, kurs skandinasi, pats bėga į vandenį. Ne, ji pasiskandino, o nepaskendo.

Antrasis duobkasys. Kask duobę, neposmavęs.

Pirmasis duobkasys. Palauk, išaiškinsiu. Sakysim, šičion – upė, o čionai stovi žmogus. Jei tasai žmogus bėgs į vandenį ir vandenyj priburbuliuos, tai jisai bus pasiskandinęs, nes bėgo į vandenį. Bet jei žmogus stovės ant vietos, o vanduo bėgs prie žmogaus ir padarys jam galą, tai šitame atsitikime jau bus nepasiskandinimas, bet paskendimas. Taigi, kas nesikėsė ant savo gyvybės, tas nepasidarė sau galo.

Antrasis duobkasys. Ar tai taip pasakyta įstatymuose?

Pirmasis duobkasys. Kaipgi. O tu manai kitaip?

Antrasis duobkasys. Kam čia įstatymai! Mano nuomone skenduolės nelaidotų krikščioniškai, jei ji nebūtų iš augštos giminės.

Pirmasis duobkasys.Teisybė. Tai dar blogiau ponams, nes per tai jie turi didesnę pagundą skandyties ir karties, negu krikščionįs ne-ponai. Duok šią spatą. O tu žinai, brolau, pasaulyj nėra didesnių ponų už sodauninkus ir duobkasius. Jų amatas seniausias: prasidėjo nuo Adomo laikų. Adomas taipgi kasė žemę.

Antrasis duobkasys. Su kuo gi Adomas kasė žemę?

Pirmasis duobkasys. Su spatu.

Antrasis duobkasys. Su spatu!.. Kaip jis kasė su spatu, kad spato tą syk da nebuvo.

70 psl.

Pirmasis duobkasys. Eik tu bedievi! Nežinai Rašto švento. Rašte šventam pasakyta: «Adomas kasė žemę». Su kuo gi jis būtų kasęs, jei ne su spatu? Dabar aš tau užduosiu klausimą.

Antrasis duobkasys. Užduok.

Pirmasis duobkasys. Kas stato tvirčiau už mūrininką, laivų meisterį ir dailydę?

Antrasis duobkasys. Tas, kas stato kartuves, nes kartuvės pergyvena visus savo gyventojus.

Pirmasis duobkasys. Gudriai pasakyta. Kartuvės stovi ilgai, bet jos statomos tik negeriems žmonėms, todel tvirtindamas, kad kartuvės stovi tvirčiau už bažnyčią pats užsipelnei kartuves. Pagalvok, jieškok savo smageninėje kito atsakymo.

Antrasis duobkasys. Kas tvirčiausia statoma šiame pasaulyje?

Pirmasis duobkasys. Taip. Įspėk ir eik po šimtą velnių.

Antrasis duobkasys. Gerai. Tuoj pasakysiu.

Pirmasis duobkasys. Sakyk.

Antrasis duobkasys. Dievaži nežinau. (Įeina Hamletas ir Horacijus, sustodami iš tolo).

Pirmasis duobkasys. Grabdarys, žioply! Jo išdirbinys, grabas ,laiko ik pačiai baisiojo teismo dienai. Už tokį pamokinimą, šokk, parneši degtinės; gerklė visai perdžiuvo (Antrasis duobkasys išeina).

Pirmasis duobkasys. (Kasa, dainuodamas).

,Ei užčiau, užčiau,

Kad nevedęs būčiau,

Kad ne pati, ne vaikai,

Kad ne bėdos, ne vargai.

Hamletas. Tas kvailys nesižino, ką darąs: kasa duobę ir dainuoja.

Horacijus. Sunkus rankų darbas, karalaiti, išdildė jame širdies jautrumą.

Hamletas. Teisybė. Kas mažiau dirba, tas jausmingesnis,

Pirmasis duobkasys (dainuoja).

Kol jaunas aš buvau,

Dainėles dainavau.

Pasenęs iš kapų

Žmonių kaulus kasu. (Išmeta kiaušą).

Hamletas. Tame kiauše kada-tai buvo liežuvis, kuris taip-pat galėjo kalbėti. Su kokiu paniekinimu išmetė jį tas liurbis, lyg tai būtų kiaušas Kaino, pirmutinio žmogžudžio! O gal tai yra galva didelio politiko, maniusio valdyti visą pasaulį?

Horacijus. Galimas tai daiktas, karalaiti!

71 psl.

Hamletas. Ar dvariškio, meiliai kalbėjusio į kiekvieną: „kaip sveikatėlė tamstytės? kas girdėties?“ Ar kokio didelio pono, mėgusio pokilius, vyną, dainas....

Horacijus. Gali būt, karalaiti!

Hamletas. Žinia. Tą galvą nuėdė vabalai, o tas avigalvis daužo ją spatu. Puiki permaina, yra apie ką čionai pagalvoti. Argi tas kiaušas, taip rupestingai užaugintas, niekam daugiau netinka kaip tik žaislams, ritiniui risti!!.. Mane visą nusmelkia, kaip aš imu apie tai galvot.

Pirmasis duobkasys (dainuoja).

Kol gyvas, gyvybę labiausiai mylėk;

Numiręs, ramiai kapinėse gulėk.

(Išmeta kitą kiaušą)

Hamletas. Štai kitas. Gal tai advokato kiaušas. Kur dingo jo įstatymų žinia, privadžiojimai, išvadžiojimai, protavimas begalinis? Ko jis užsileidžia tam niekšui, neapskundžia už daužimą spatu? Savo laike, išjieškodamaspinigus pagal vekselius, kontraktus ir visokius raštus, jisai galėjo įgyti didelius dvarus. Dabar kas jam iš tų dvarų? Nors būtų turėjęs dvigubai ar trigubai didesnę praktiką ir pripildęs aruodus augsu, visgi žemėje nebūtų užėmęs daugiau vietos, kiek užimtų du ištiestu kontraktu. O tas laidokas išgriovė net kapą ir mėto kaulus iš žemės...

Horacijus. Toks tai jau mūsų visų likimas. karalaiti!

Hamletas. Pergamentą, ant kurio rašomi žemės pirkimo ir pardavimo aktai, rodos dirba iš avino kailio?

Horacijus. Taip, karalaiti, iš avino ir veršio.

Hamletas. Nedaug kuo skiriasi nuo avinų ir veršių tie, kurie savo gerovę tikrina avinų ir veršių kailiais. Aš užkalbinsiu tą besmagenį. Klausyk, kieno tas kapas?

Duobkasys. Mano! (Dainuoja).

Kol gyvas, gyvybę labiausiai mylėk.

Hamletas. Tavo, nes tu jį kasi, bet ką jame palaidos?

Duobkasys. Ne tamstą, nes tamsta ne kape, bet ir ne mane, nors aš esu kape.

Hamletas. Bičiuli! nekask niekų iš kapų.

Duobkasys. Niekų aš nekasu, bet užkasu juos.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Laertas ir Fortinbrasas padeda suprasti Hamleto delsimą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Visi trys jaunuoliai neteko tėvų. Fortinbrasas iš pradžių nori atkeršyti už tėvą, o vėliau veda dvidešimt tūkstančių kareivių į Lenkiją dėl mažo žemės sklypelio; pamatęs jo kariuomenę, Hamletas gėdijasi, kad pats nieko nedaro, ir sako, kad atsargume tik viena dalis išminties, o „tris dalis baimės“. Laertas, sužinojęs apie tėvo mirtį, tuoj pat su minia įsiveržia į pilį: kerštas jam yra „švenčiausia vaikų priedermė“, ir jis pasiruošęs žudyti net bažnyčioje. Šalia jų matyti, kad Hamletas daug mąsto ir abejoja, todėl delsia. Bet Laerto skubotumas nėra pavyzdys: jis tampa karaliaus įrankiu ir žūsta nuo savo paties užnuodyto kardo.

Rašiniui: KerštasDora

2. Kas pražudo Ofeliją?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Ofelija visada klauso kitų. Brolis ir tėvas liepia jai nepasitikėti Hamleto meile, Polonijus uždraudžia su juo kalbėtis, ir ji paklūsta. Vėliau tėvas ją panaudoja kaip jauką: ji turi kalbėtis su Hamletu, o tėvas ir karalius slapta klausosi. Hamletas ją atstumia ir liepia eiti į vienuolyną, o netrukus nužudo jos tėvą. Netekusi ir mylimojo, ir tėvo, Ofelija išprotėja ir nuskęsta upėje. Ją pražudo ne vienas žmogus, o dvaras, kuriame visi ją naudoja savo tikslams, ir kerštas, į kurį ji pati nesikišo.

Rašiniui: MeilėKaltė

3. Kaip vienas Klaudijaus nusikaltimas veda prie kitų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Klaudijus nunuodijo brolį ir gavo jo karūną bei žmoną. Kad tiesa neišaiškėtų, jis turi slėpti ir sekti: pasikviečia Rozenkrancą ir Gildenšterną, klausosi už divono. Jis pats prisipažįsta, kad atgailauti negali, nes neatsisako to, ką įgijo nusikaltimu. Tada jis siunčia Hamletą į Angliją su laišku, kuriuo prašo jį nužudyti, o kai tai nepavyksta, su Laertu rengia kovą, kurioje Laertas kausis užnuodytu kardu, o karalius paruoš užnuodytą gėrimą: „Piktą mes prašalinsime piktu“. Jo sumanyta kova pražudo Gendrutą, Laertą, Hamletą ir jį patį.

Rašiniui: ValdžiaKaltė

4. Kodėl Ofelija laidojama be visų bažnyčios apeigų?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.