Antigona, Ismena – Edipo viešpaties dukters.
Kreontas – Tebų viešpats.
Sargas.
Emonas – Kreonto sūnus, Antigonos sužiedotinis.
Tiresas – burtininkas.
Pasiuntinis.
Euridika – Kreonto žmona.
Kreonto vergas.
Viešpaties sekliai, Antigonos sargai, Tireso vaikas-vadovas, Euridikos vergės, žmonės.
Tebiečių choras.
Veikmė atsilieka Tebuose.
Veikmė I
Vieta prieš viešpaties rūmą Tebuse. Tolumoje matytis Kiteronas, iš antros pusės – Tėbų pilės siena su Skėjos vartais. Ankštybas rytas.
Scena I.
Antigona ir Ismena.
Antigona (išeina iš rūmo, juoduose rūbuose, kartu su Ismena). Ismena, mano sesyte! Ar žinai tu bent vieną iš tų nelaimių, kurios užtinka mus už Edipo kaltybę, nelaimę, kuria nebaustų mūsų ir Zeusas, kolei męs da gyvos? Nėra širdgelos, nėra skausmo, nėra gėdos arba negarbės, ko man nebūtų tekę matyti tarp mudviejų kančių! . . . O dabar kokį negirdėtą paliepimą išleidęs, sako, nesenei visiems lyg vieno pilėnams naujas viešpats?! . . . Ar tu žinai ką-nors apie tai? Rasi visai nežinai, kaip biauriai žada pasielgti priešginiai su mūsų draugais?
Ismena (sujudinta). Nė vienos žinios aš negirdėjau, Antigona, nė linksmos, nė liūdnos nuo to laiko, kaip mudvi nustojova abiejų brolių, žuvusių vienoje dienoj ristynėse. Nuo šios nakties, kada bėgo Argoso kareiviai, aš negirdėjau nieko daugiaus, kas galėtų padaryti mane ar laimingesne, ar nelaimingesne.
Antigona. Nėkiek aš neapsirikau ir steigiaus išvadinti tave iš rūmo, geizdama su tavim viena pasikalbėti.
Ismena. Kas yra? Tave regimai neramina tavo mintįs.
Antigona. Ar Kreontas neliepė palaidoti vieno mūs brolio ir neuždraudė to padaryti su kitu? Eteoklą, sako, jis su garbe palaidojęs, kaipo to reikalavo įstatai, ir tokiu būdu suteikė jam garbės vietą aname gyvenime, lavoną-gi be garbės žuvusio Poliniko, pasakoja, liepęs pilėnams palikti nelaidotą, uždraudęs verkti jo, ir liepęs neapverktą, nepalaidotą mesti kaip dvėseną paukščiams, godžiai puolantiems ant gardaus kąsnio.*) Štai ką, sako, užmanęs mielasis Kreontas apskelbti tau ir man . . . (su apmauda) girdi – ir man! Jis eina šičion apskelbti apie tai tiems, kas to gerai nežino. Jis nežada juokų daryti, – prasikaltėlis, kurs nepaklausys, turi būti akmenimis užmuštas prieš visą pilę. Štai ką norėjau aš tau pasakyti. Tu greit pasirodysi, ar dora, ar išgama gimei tu . . . dorų tėvų.
* Rūpestis apie pataisymą padorių laidotuvių numirusiam ir paguodonė jo kapo–buvo viena iš švenčiausių senovės greko priedermė. Tarp kito ko jį priverzdavo atiduoti mirusiam tam tikrą paguodonę ir baimė prieš dievus, kurie baudė už neužlaikymą palaidojimo apeigų.
Ismena. Jei teip, tai ką aš galiu padėt vargšė?
Antigona. Paklausyk, ar negali tu man pagelbėti, padėti . . .
Ismena. Ką teip? O ką tu žadi daryti?
Antigona. Padėk man pagauti jo lavoną.
Ismena (išsigandusi). Kaip, nežiūrint į uždraudimą pilėnams tai daryti, tu nori jį palaidoti?
Antigona. Teip, jį . . . jei ne tavo, tai bent mano brolį, nors tu ir atsakytumei, – aš neužvilsiu!
Ismena. Pikčiurna . . . . nežiūrint į uždraudimą Kreonto?
Antigona. Ne jam kliudyti man išpildyti mano priedermę!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką reiškia, kad brolio kūnas, pasak sargo, tik užbertas plonu žemės sluoksniu?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.