Antigonė31-32 psl. · apie 5 min.
Veikmė V76% kūrinio
31 psl.

Nelaimingi, jie džiūvo, apverkdami nelaimingą savo motinos likimą, jie, kurie buvo liūdnų jungtuvių vaisius. Ainys senovės Erektejidų šeimynos, tolymuose iščia urvuose, ant augštų uolų išaugo, tarpe tėvo vėjų, pati greita, kaip arklys, dievų ainys, Borėjos duktė. Bet ir ant jos, mano vaike, užklupo seni merai.

Veikmė VI

32 psl.

Scena I.

Tie-patįs ir Tiresas.

Tiresas (su juo vaikas-vadovas. Chorui). Tėbų kunigaikščiai! Mudu atėjova iš vienos vietos, bet matąs tik vienas tėr iš mudviejų, o akliems tokiuose atsitikimuose nurodo kelią vadovas.

Kreontas. Kas naujo, seneli?

Tiresas. Tuoj pasakysiu; tik tu turi klausyti pranašo.

Kreontas. Žinoma. Bent pirma aš neatsisakydavau išpildyti tavo protingų patarmių.

Tiresas. Todėl tai tu protingai ir valdai savo pilę.

Kreontas. Aš galiu parodyti, juog tu ne kartą gelbėjai mane.

Tiresas (balsiaus). Todėl dabar tu turi atkreipti atydą, juog esi labai pavojingame padėjime.

Kreontas (išsigandęs). Kas-gi? Tavo žodžiai man virpulį įvaro.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Kreontas galiausiai nusileidžia?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: IšdidumasTikėjimas

2. Kodėl Antigonos likimą galima vadinti tragišku?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: DoraKaltė

3. Kaip tragedijoje keičiasi choro požiūris į Kreonto sprendimą?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.