Antigonė33-34 psl. · apie 5 min.
Veikmė VI81% kūrinio
33 psl.

Tiresas. Gausi žinoti, jei išklausysi, ką aš tau pateiksiu. Sėdėjau aš sename name, kurs yra užleistas paukščių burtininkams; tę susirenka pas mane įvairųs paukščiai. Staiga aš išgirdau nesuprantamą klyksmą paukščių. Jie šaukė piktai, baisiai ir neaiškiai. Aš supratau, juog jie pešė viens kitą savo sukruvintais nagais. Paukščiai neveltui pešėsi. Persigandęs tuoj nusprendžiau sudeginti auką ant aukuro, kur ugnis paprastai apsiaučia tą auką iš visų šalių. Vienok auka neužsidegė ir su dūmu ir čirškimu tirpo prasisunkdami į pelenus taukai nuo šonų. Tulžė, išsipūzdama lakstė į visas šalis, – šonai-gi gulėjo be dengiančių juos taukų sluogsnio. Mano vaikas pasakė man apie tą apsireiškimą, – jis yra mano vadovu teip-pat, kaip aš kitų – apie tą, juog veltui beburti, jei auka nepasisekė. Tuotarpu už kančias savo tautos esi kaltas tu, – visi mūsų aukurai kupini nelaimingo Edipo sūnaus liekanų, paukščių ir šunų suneštų. Paskui, dievai nenori bepriimti nuo mūsų maldų, nebenori, kad męs degintume jų garbei šonus, o ir paukščiai piktai šaukia, prisigėrę tiršto užmuštojo kraujo. Pagalvok apie tai, mano vaike! Klysta visi žmonės, bet to, kurs klysta, negalima vienok pavadinti kvailiu ir liurbiu, jei jis apsirikęs stengiasi pataisyti klaidą ir nerodo atkaklumo. Puikybė yra vienas iš nurodymų siaurumo proto. Paguodok mirusį, nemušk gulinčio. Kam-gi rūpintis užmušti mirusį. Aš duodu tau gerą patarmę, norėdamas labo. Malonu yra pasimokinti nuo žmogaus, duodančio gerą patarmę, labiausiai, jei ta patarmė yra naudinga.

34 psl.

Kreontas (rūstai). Seneli, visi jųs tarsi šaudote į sienį, taikote į jį. Net su savo mantika nepalikote jųs manęs ramaus. Sulyg manosios giminės ji senei išdavė mane ir perdavė. Ką-gi, kraukite pinigus, verskitės, jei norite, Sardos eleuktru ir Indijos auksu, jums vistiek nepasiseks palaidoti jo. Kad net Zeuso ereliai užsimanytų pagrobti lavono dalį ir nuneštų, kaipo grobį, prie Zeuso sosto, aš nepasibijosiu to ir vistiek neleisiu laidoti jo. Aš puikiai suprantu, kad nė vienas žmogus negali dievo panykti, užtat, seneli, prasčiausiu būdu žūsta ir labai įtekmingos ypatos, jei dėlei nedorų tikslų apvelka puikiais rūbais nedorus užmanymus.

Tiresas. O! Kad žinotų žmonės, kad jie tik pagalvotų! . . .

Kreontas. Ką? Ką teip kalbi?

Tiresas (tęzdamas). . . . kaip brangus yra protas, brangesnis už viską pasaulėj! . . .

Kreontas. Kaip vienkart baisiai pavojinga yra mulkystė! . . .

Tiresas. Bet tai ir yra tavo didelė nuo prigimimo yda.

Kreontas (sukązdamas lūpas). Nenoriu sakyti niekų burtininkui.

Tiresas. Vienok-gi sakai, jei aš, kaip tau rodosi, neteisingai tau buriu.

Kreontas. Visa burtininkų gauja mėgsta pinigą.

Tiresas. Kaip tironai mėgsta neteisingai pelnytis.

Kreontas (suerzintas). Tu užmiršai, kad kalbėdamas su manimi, tu kalbi su savo viešpačiu?!

Tiresas. Neužmiršau, – aš išgelbėjau tavo pilę; ji tavo dėl mano malonės.

Kreontas. Burti tu moki, bet mėgsti ir meluoti.

Tiresas (pakeldamas ranką). Tu priversi mane atidengti paslaptį . . .

Kreontas. Trauk ją aikštėn, tik nekalbėk dėl naudos.

Tiresas. Teip ir žadu aš padaryti – sulyg tavęs.

Kreontas. Žinau tik, juog manęs nepapirksi. Mano nusprendimas yra tvirtas.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Kreontas galiausiai nusileidžia?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: IšdidumasTikėjimas

2. Kodėl Antigonos likimą galima vadinti tragišku?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: DoraKaltė

3. Ką reiškia Tireso pasakojami ženklai, kai paukščiai pešasi, o auka neužsidega?

Pasirink atsakymą

4. Kaip tragedijoje keičiasi choro požiūris į Kreonto sprendimą?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.