Antigonė4 psl. · apie 5 min.
Veikmė I10% kūrinio
4 psl.

Ismena. O! Pagalvok, sesyte! Mūsų tėvas žuvo neapkenčiamas, žuvo nepuikiai, pats savo ranka išlupęs abidvi aki, kada atsidengė jo prasikaltimai. Paskui jo motina ir kartu pati pasidarė sau galą – pasikorė. Antgalo, vienoje dienoj krito viens nuo kito ristynėse abu mudviejų nelaimingu broliu. Dabar pasilikova vienidvi mudvi. Pagalvok, kas laukia mudvi, kaip nepadoriai turėsiva mirti, jei laužydamos įstatus, nepaklausysiva paliepimo ir viešpaties noro? Ne, reikia atminti, juog mudvi – moteriškės, ir ne mudviem išgalėti kovoti su vyrais, juog yra valdžia ir mes turime klausyti jos paliepimų. Aš beveliju lugoti dovanojimo už savo prasikaltimą pas dievus ir žemės viešpatį, ir nežadu visai eiti prieš valdžią – neprotinga daryti ką-nors, ko spėkos neišgali.

Antigona. Aš nei nežadu tau liepti; kad ir panorėtumei man padėti, tai tavo pagelba man nė netiktų. Daryk, kaip sau nori, o aš vistiek jį palaidosiu. Po to aš su džiaugsmu mirsiu – šventa prasikaltėlė – ir atsigulsiu, mylima, viename kape su savo mylimuoju, – man ilgiaus teks tarnauti mirusiems, negu gyviems; tenai aš užmigsiu ant amžių. Tu-gi, jei nori, gali niekinti tai, ką šventu skaito ir dievai.

Ismena. Aš neniekinu, bet pas mane nėra spėkų kovoti su visos pilės gyventojais . . .

Antigona (su jausmu). Atsikalbinėk nors tuo, aš-gi eisiu pilti kapinį mielamjam broliui. (Nori eiti).

Ismena. Vargšė! – Man gailu tavęs.

Antigona (iš augšto). Nesibijok dėl manęs – geriaus pagalvok apie save.

Ismena (kibdama Antigonai už rankos). Nors bent nesakyk apie tai niekam, tylėk! Tą-pat ir aš padarysiu.

Antigona (ištraukdama ranką). Ne, sakyk! Aš neapkęsiu tavęs daug stipriaus, jei tu tylėsi, nekaip pasakysi apie tai visiems.

Ismena (stovi nesijudindama, nuleidusi galvą; su ašaromis). Tu karščiuojies tę, kur reikia šaltai protauti.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką reiškia, kad brolio kūnas, pasak sargo, tik užbertas plonu žemės sluoksniu?

Pasirink atsakymą

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.