Choras (pasiuntiniui). Ką tas reiškia? – viešpatienė nuėjo nepasakiusi nė žodžio, nepagyrusi, neišbarusi . . .
Pasiuntinis. Aš ir pats stebiuos . . . Tur-būt išgirdusi apie nelaimę su sūnumi, ji nenori verkti ant ūlyčios, o privers apverkti savo šeimynos nelaimę savo vergėms namuose.
Choras. Sunku pasakyti, bet, pagal mūsų nuomonę, toks tylėjimas tiek-pat reiškia, ką veltas stiprus verksmas.
Pasiuntinis. O štai męs sužinosime, ar ištikrųjų ji paslėpė ką-nors savo sujudintoje širdyje, – reikia tik mums įeiti į rūmą. (Nueina į rūmą. Pertrauka. Už scenos triukšmas ir šauksmas. Pasirodo Kreontas su dviem vergais, kuriuodu neša Emoną. Viešpats, slytuodamas, prilaiko viena ranka lavoną).
Choras. Štai eina ir patsai viešpats. Jo rankose aiškus parodymas teisybės, jei galima pasakyti, savo paties kaltybės, o ne kito kvailumo.
Scena III.
Choras ir Kreontas.
Kreontas. Baisus, pragaištingas nusidėjimas, padarytas beprotystėj! Žiūrėkite: žmogžudys ir užmuštasis – giminės! Mano vaike, tu mirei jaunas ir jauna mirtimi! O! tu mirei, tavęs nebėra daugiaus, bet kaltybė čia ne tavo, o mano neišmintis.
Choras. O! Matyt, tu vėlai tepažinai teisybę.
Kreontas. O! Aš pažinau ją, nelaimingas! Pirma, teip, pirma dievai pabaudė mane skaudžia rykšte ir pastūmė mane ant beprotystės kelio! O! Jis atėmė nuo manęs linksmybę, sumindė kojomis! O! Jųs, jųs sunkios žmonių kančios! . . . (Pertrauka).
Scena IV.
Vergas. Viešpatie, rodos esi turtingas nelaimėmis, – nurodymai pirmos nelaimės pas tave rankose, antrą-gi savo šeimynoj tu tuoj pamatysi.
Kreontas. Kokia tai nelaime, jei ji baisesnė už dabartinę?
Vergas. Mirė tavo žmona. (Rodydamas Emono lavoną). Vargšė, ji buvo šito numirėlio motina. Ji ką-tik užsidūrė.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką tragedijos pabaigoje supranta Kreontas?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Pasiuntinys praneša, kad Antigona urve pasikorė, o Emonas puolė tėvą kalaviju ir, šiam pabėgus, nusižudė prie jos. Euridika, išgirdusi apie sūnaus mirtį, nusižudo prie , prieš mirtį palinkėjusi vyrui blogo kaip vaiko užmušėjui. Kreontas parneša sūnaus kūną ir pats sako: „kaltybė čia ne tavo, o mano neišmintis“. Choras atsako, kad teisybę jis pažino per vėlai. Kreontas save vadina užmušėju ir prašo vesti jį šalin, nes jo gyvenimas užmuštas.
Rašiniui: KaltėIšdidumas
2. Ką choras sako apie tai, kad Euridika, išgirdusi apie sūnaus mirtį, išeina nieko nepasakiusi?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.