Užtiktas krito ant sudundėjusios po juo žemės, krito žmogus, žadėjęs mesti ugnį, žmogus, pirma šėlęs ir vertęs pūgas priešais pilę, tarsi staigus, smarkus vėjas. Teip buvo čia, bet kitaip padarė su kitais galingas ir maloningas Arėjas, vydamas juos. Septyni vadovai, pastatyti prieš septynis vartus, lygiame skaitliuje su priešių vadovais, visi paliko savo vario šarvus Zeusui – Tropėjui, visi, neskaitant dviejų nelaimingųjų, tikrų vieno tėvo ir motinos sūnų, kurie puolė abu viens ant kito ir abu užtiko viens likimas – mirtis.
Bet štai atėjo garsinga Pergalės dievaitė, šypsodama prieš turtinguosius karės vežimais Tebus. Užmirškime apie ką-tik pasibaigusią dabar karę, ir eikime visi į dievų namus, kur pasilinksmįsime visą naktį. Tegu pirma visų eis Tebuose šokdamas Dijonizas.
Bet štai prisiartina čionykštis viešpats, Menekėjo sūnus, Kreontas. Ką-gi jis užmano, jei teip netikėtai sušaukė pasiteirauti vyresnybę, paskelbdamas apie tai viešai per šauklius?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką reiškia, kad brolio kūnas, pasak sargo, tik užbertas plonu žemės sluoksniu?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.