SONKA
LENKŲ KARALIENĖ
Trys paveikslai
Pirmas paveikslas
Krokuva, Vavelio rūmai, karalienės pusė; bent dvejos durys į priešingas puses; 1427 metai
I
SONKA, ZAREMBA
ZAREMBA Ne aš gi kaltas, mano karaliene,
Kad gyvenu kaip vėpūtė prie kelio!
Juk tu žinai... Tu visuomet žinojai –
Tavęs vienos priklauso... Aš esu –
Kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų,
Budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo
Sulauksiu vos – ir jau prie tavo kojų...
SONKA Ach tu, galva! Gražus toks būtum, mielas...
Nieks neatims, kas tau vienam priklauso.
Sakau kaip karalienė ir...
ZAREMBA Brangioji,
Bet kad tokia žiauri tu man esi!
SONKA Žiaurumas – meilės ženklas, – negirdėjai?
Bet jei taip nori širdį man parodyt, –
Žinai, ką padaryk?
ZAREMBA Tik žodį tark –
Prie tavo kojų nusilenks pasaulis!
SONKA Gerai... Tenusilenks prie mano kojų
Tik vienas vyskupas... man to pakaks.
ZAREMBA Kas, – Zbignievas? Jis, vyskupas karūnos?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko Sonka siekia pirmojoje scenoje ir kaip ji naudojasi Zaremba?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Krokuvoje Sonka jaučiasi svetima: bajorai jos vengia, o Vytautas, jos žodžiais, ją persekioja nuo tos dienos, „kai gimė man sūnus“. Jai reikia galingo sąjungininko, todėl ji nori, kad prie jos kojų nusilenktų vyskupas Zbignievas. Mainais ji žada įkalbėti karalių, kad vyskupas yra „geriausias patarėjas“, saugantis jį nuo Vytauto. Zarembą ji spaudžia meile: arba vyskupas ateis, „Ar tu lankaisi paskutinį kartą!“
Rašiniui: ValdžiaMeilė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.