SIGISMUNDAS Be reikalo!
Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė
Tavęs nunuodyti...
JOGAILA Bet vis dėlto!
SIGISMUNDAS Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs!
Taip Vytautas privaišino svečius,
Kad trys savaitės pagiriot reikės!
Sakau, reta bačka pakels midaus,
Kiek mano plikė ši pakelti gali,
Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės
Neberadau ir prasipainiojau
Per visą naktį galas žino kur...
JOGAILA Atleisk tas moteris... nepatogu!
SIGISMUNDAS Mieste, suk devyni tave, paklydau!
O kas ten daros, Viešpatie saldžiausias!
Juk Luckas būdavo seniau lindynė,
Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka...
Dabar – net sostinė galėtų būti.
JOGAILA Žinia... jei net šokėjų suradai...
SIGISMUNDAS Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.