KARŪNOS VĖTRA
Keturi paveikslai
Pirmas paveikslas
Luckas 1429 metais. Jogailos miegamasai ruimas. Pakilus uždangalui, JOGAILA sėdi lovoj, lyg keltis rengias. Tuo tarpu SIGISMUNDAS, merginų šokėjų ir muzikantų, grojančių girtą maršą, lydimas, triukšmingai įsiverčia kambarin. Jogaila smunka atgal patalan
I
JOGAILA, SIGISMUNDAS, ŠOKĖJOS, MUZIKANTAI
SIGISMUNDAS Miegalius tu esi, brolau, miegalius!
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Tylėkit, šarkos, – ša!
Rodo Jogailai į merginas
Matai, kokį
Vainiką atvedžiau... tavęs palinksmint!
JOGAILA Žegnokis... Iš pat ryto... Ką gi tu!..
SIGISMUNDAS Labai patiko man... Jos puikiai šoka!
Tau dovanosiu, – pasirink! Kuri?..
JOGAILA O Viešpatie!
SIGISMUNDAS Gražuolės mano mielos,
Pašokite karaliui... liūdnas toks!
Kaip vakar arba šiandie, kaip tenai...
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
SIGISMUNDAS Ei, muzika! Pašokite, mergaitės!
Muzika; orientališkas šokis
Žiūrėk, brolau, – teisybė, neblogai?
JOGAILA rodo į kaktą
Tau čia, taip sakant...
SIGISMUNDAS Būtų gal ir tau
Čionai taip pat, jei su mumis tu vakar...
JOGAILA Žinai, kad negeriu.
SIGISMUNDAS Be reikalo!
Visi iš vieno gėrė. Nieks nemanė
Tavęs nunuodyti...
JOGAILA Bet vis dėlto!
SIGISMUNDAS Tikrai gali gailėtis ten nebuvęs!
Taip Vytautas privaišino svečius,
Kad trys savaitės pagiriot reikės!
Sakau, reta bačka pakels midaus,
Kiek mano plikė ši pakelti gali,
Bet net ir aš nulėpau... Net nakvynės
Neberadau ir prasipainiojau
Per visą naktį galas žino kur...
JOGAILA Atleisk tas moteris... nepatogu!
SIGISMUNDAS Mieste, suk devyni tave, paklydau!
O kas ten daros, Viešpatie saldžiausias!
Juk Luckas būdavo seniau lindynė,
Kur tik šunims vestuvės kelt tetinka...
Dabar – net sostinė galėtų būti.
JOGAILA Žinia... jei net šokėjų suradai...
SIGISMUNDAS Negali būt! Netinka tau? Kaip gaila!
Linksmiau, mergaitės!.. O žinau, brolau,
Kiek Vytautas čia per kelias savaites
Svečiams suvalgydins, – kelis metus
Gyvent galėtų Lenkija visa...
JOGAILA Taip, tavo vokiečiams tikrai pakaktų...
SIGISMUNDAS Kaip tu manai, kur baigias jo valstybė?
Juodoji jūra kur, – kur Baltija –
Visur jo vardas skamba kaip valdovo.
Gudai, totoriai, net niauri Maskva,
Apaugus ašakom, barzda ir krūmais, –
Net Novgorodas klauso jo ir bijo!
Tai ne juokai, brolau! Net aš patsai,
Imperijos Šventosios Romos viešpats,
Bijau nustelbtas likti jo galybės...
JOGAILA Ir ordinai abu... kaip tu manai?
SIGISMUNDAS Bijau, kad Vytautas čia savo galią
Augina sąskaita mana... Bet aš
Nepavydus. Žinai, aš juo tikiu.
Juk aš, išvykdamas iš Vengrų žemės
Į Austrus – savąją valstybę, šeimą
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.