Globoti Vytautui štai palieku!
JOGAILA Ir aš, senatvės spaudžiamas, manau
Ne kartą... Jeigu kaip, pavesiu aš
Globoti Vytautui ir savo šeimą.
SIGISMUNDAS Gerai sakai. Toksai globėjo vardas
Apsaugos tavo šeimą nuo pavojaus
Ir ateitį išgarsins jos. Žiūrėk,
Iš kiek valstybių Luckan susirinko
Garbingų vyrų Vytauto pagerbt...
JOGAILA Bažnyčios reikalų svarstyt... ir krikšto...
SIGISMUNDAS Taip, taip, svarstyt. Mes apsvarstysim juos.
Tik vaišių dar pas Vytautą per daug.
JOGAILA Aš ir manau...
SIGISMUNDAS Ir aš taip pat manau.
Bet štai, žiūrėk, jei neskaitysim mūsų –
Dviejų didžiausiųjų valdovų, – šitiek
Kitų čia vieši! Toks svečių gausumas
Ir mūsų bet kuriam garbės darytų.
Štai Erikas, didus karalius Danų,
Nors kvailas jis kaip maišas, bet ką veiksi...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.