Globoti Vytautui štai palieku!
JOGAILA Ir aš, senatvės spaudžiamas, manau
Ne kartą... Jeigu kaip, pavesiu aš
Globoti Vytautui ir savo šeimą.
SIGISMUNDAS Gerai sakai. Toksai globėjo vardas
Apsaugos tavo šeimą nuo pavojaus
Ir ateitį išgarsins jos. Žiūrėk,
Iš kiek valstybių Luckan susirinko
Garbingų vyrų Vytauto pagerbt...
JOGAILA Bažnyčios reikalų svarstyt... ir krikšto...
SIGISMUNDAS Taip, taip, svarstyt. Mes apsvarstysim juos.
Tik vaišių dar pas Vytautą per daug.
JOGAILA Aš ir manau...
SIGISMUNDAS Ir aš taip pat manau.
Bet štai, žiūrėk, jei neskaitysim mūsų –
Dviejų didžiausiųjų valdovų, – šitiek
Kitų čia vieši! Toks svečių gausumas
Ir mūsų bet kuriam garbės darytų.
Štai Erikas, didus karalius Danų,
Nors kvailas jis kaip maišas, bet ką veiksi...
JOGAILA Jei tu sukvietęs būtum juos, – ar jie
Visi kaip vienas susirinktų Peštan?
SIGISMUNDAS Tu nesuklydai, brol, – į Krokuvą
Nė vienas nevažiuotų pas tave...
Daugiausia stebina mane vienuolis,
Legatas Švento Sosto. Kaip jis stengias
Patraukti Vytautą, – net juokas ima!
JOGAILA Globot rytų krikščionys reikia... Taigi.
Varyk mergas laukan, – ar aš turėsiu...
SIGISMUNDAS Tik Vytautas galės Rytuos iškelti, –
Kur tiek tautų yra, genčių, tikybų, –
Krikščionių vėliavą lig debesų...
O, Šventas Sostas išminties nestinga,
Kad pavedė globoti Rytus jam!
JOGAILA Jis išminties neskolins iš plepaliaus...
Šokėjoms
Išeikit tuoj. Gana. Laukan. Ar aš...
MERGINOS Cha cha cha cha cha cha!
Išbėga
SIGISMUNDAS Vaje! Kam gražuoles tu išvaikei!
Taip linksma buvo... Koks gi tu!
JOGAILA Manau...
SIGISMUNDAS Ir tu manai, kad Šventas Sostas stengias
Atlygint Vytautui už nuopelnus?
JOGAILA Kiekvienas savo skolą tur mokėti.
SIGISMUNDAS Žinia, kad taip. Ir savo skolą aš
Rengiuos mokėt... Aš patariu ir tau.
JOGAILA Mokėti skolą? Lengva pasakyti.
SIGISMUNDAS Tik pamanyk, – juk Vytautas brangus,
Valdovas galingiausias ir krikščionis,
Darbais apaštalams prilygt galįs,
Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis...
Net už tave žemiau jis pastatytas!
Ir liūdna man dėl šitos neteisybės...
Todėl aš nutariau pasiūlyt jam –
Uždėt karūną Lietuvos karaliaus:
Te Vytauto viešoji padėtis
Pritiks karališkai didybei jo!
Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo!
JOGAILA Atrodo man, kad šitą mielą mintį
Tu, drauge, išėmei iš mano lūpų...
Seniai man keltis metas!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Lucko scenoje kalbama apie Vytautą ir karūną?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Sigismundas aukština Vytauto galybę: jo vardas skamba nuo Juodosios jūros iki Baltijos, ir net imperatorius prisipažįsta: „Bijau nustelbtas likti jo galybės...“ Jis siūlo uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną, kad šis nebebūtų „žemiau“ už Jogailą. Jogaila netikėtai sutinka, sakydamas, kad Sigismundas šią mintį „išėmei iš mano lūpų“. Karaliui tai sena svajonė, kurios pats nepasiekė, ir būdas atiduoti tėvynei „Baisingą skolą“. Rimtas valstybės reikalas sprendžiamas farso aplinkoje, tarp šokėjų ir pagirių.
Rašiniui: IstorijaValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.