SONKA Taip norėjau
Pasikalbėti su tavim, kai niekas
Negirdi pašalinis. O kaip tyčia
Mus Vytautas apstatė žmonėmis...
JOGAILA Šokėjos – pleiskanos...
SONKA Prašau tavęs,
Važiuokime iš čia greičiau namo!
Taip man sunku čionai! Nemiela! Liūdna!
JOGAILA Kas nuskriaudė, vaikel, tave? Kas drįso?
SONKA Visi į mano pusę pirštais rodo...
JOGAILA Kas? Riteriai?
SONKA Karaliau mano mielas,
Pasigailėk manęs! Išvežk iš čia!
JOGAILA A! Įdomus užėjo noras tau.
SONKA Kur tik einu, aš vis jaučiu, kaip seka
Mane visi ir šnabžda juokdamiesi:
„Žiūrėkit, štai garsioji karalienė,
Kuriai karalius meilės bylą kėlė...“
Ir prideda dar tiek visokių niekų,
Kad ausys ima raust... nebėr kur dėtis!
JOGAILA Paskelbiau juk viešai, kad tu bažnyčioj
Šventoj su septyniom draugėm prisiekei
Tavu nekaltumu... Ir kalinius
Paleidau... Ir vaikus pripažinau...
Karūnai įpėdinį nužiūrėjau...
SONKA Bet kalba, kad Horodlėj tu pasakęs, –
Ar aš kalta, ar – ne, o tu vis tiek
Savais vaikais mažyčius pripažinsi...
Todėl dabar tikrai nežino niekas,
Ką tu manai... ir juokiasi manim...
JOGAILA Ką aš manau, tikrai nerūpi niekam.
SONKA Bet juokias ir tavim... Esą tu rašęs
Šventajam Sostui prašymą, kad leistų
Tau vaikščioti šventadieniais pirtin...
Tad ir spėlioja, kaip tenai... pirty...
JOGAILA Liežuviai. Samanos.
SONKA Esą nuo stalo
Nevalgai obuolių, nuodų bijodams...
Nuo obelės slaptai vagi kišenėn...
Ir vaišini tu jais mane per naktį...
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.