Prašau, važiuokim...
JOGAILA Samanos. Ir tiek.
SONKA Ir Vytautas tave piktai pajuokia...
Atsimeni, kaip pernai su manim
Buvai sumanęs vykt į Gdanską, – jūros
Pasižiūrėt ir pasimelst Brigitai?
JOGAILA A?
SONKA Sako, Ordinui tu rašęs laišką
Ir prašęs laisvą kelią duoti tau...
Bet Vytautas pataręs, kad neleistų...
Esą tu jūrą matęs Palangoj,
O melstis galįs tu namie, už pečiaus...
Važiuokime namo!
JOGAILA Tai šit kodėl
Man širdį nerimas kuteno šiąnakt!
Ir rodės man, kad juodas debesis
Pakilo ir išsitiesė kaip griaučiai.
Kaip siurbėlė prilipo prie dangaus...
Ir rodės man, kad vyskupo apsiaustas
Danguj pakibo kaip šuva ant žardo...
Įeina ZBIGNIEVAS
III
JOGAILA, SONKA, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone!
JOGAILA Vyskupe, man leisi...
Rodo, kad jis nori barzdą skusti
Pabaigt nors kartą? Burbulas... Šeriai.
ZBIGNIEVAS ...Aš suprantu. Atsiprašau. Aš neičiau,
Jei ne žinia, kuri sujaudino
Mane, lyg būt perkūnas trenkęs
Stačiai man ant galvos.
JOGAILA O, Visagali,
Apsaugok nuo Perkūno mano galvą.
ZBIGNIEVAS Šviesiausias pone! Sigismundas skelbia
Svečių surinkęs būrį, baisų daiktą!
Tu jam pritaręs... Vytautui pasiūlyt
Karūną Lietuvos! Ir kunigaikštis
Tuojau sutikęs, sako, karūnuotis?
JOGAILA Taip. Sigismundas buvo čia užėjęs.
Per daug jis plepa. Ką? Galva jam, skundės,
Po vakarykščio ūžia. Vargšas toks.
Ir storas. Lovoj aš tebegulėjau.
IV
TIE PATYS; MIKALOJUS; vėliau – TARNOVSKIS; vėliau – CIOLEKAS; vėliau – RUMBAUDAS; vėliau – SIEŠČENCAS
MIKALOJUS Girdėjai, vyskupe, ką Sigismundas?..
Karaliau, labo ryto leisk linkėti...
Ką Sigismundas girdamasis skelbia?..
ZBIGNIEVAS Deja, žinau! Aš pats skubėjau eiti
Patikrint pas karalių. Negirdėta!
Įeina TARNOVSKIS
TARNOVSKIS Matau, ir jūs jau žinote naujieną?
Gerai, šviesiausias pone, išmiegojai?
Aš jau seniai jutau, kad tai įvyks...
MIKALOJUS Žinojai tu? Ir nieko nesakei?
Įeina CIOLEKAS, jo pasirodymas nutraukia beprasidedantį dialogą
CIOLEKAS Na, žinoma, visi čionai subėgo.
Kaip jaučiasi karalius? Labas rytas!
Įeina RUMBAUDAS. Pasitenkinimo ir ironijos šypsena. Jaučia savo teisę ir galią, jaučia būsimą kovą ir ją ironiškai provokuoja
RUMBAUDAS Garbė karaliui ir karūnos ponams.
Nuo ryto jau visi krūvoj? Vienybė –
Pagirtinas dalykas... Pas karalių...
Nors sėsk ir naują uniją rašyk.
Įeina SIEŠČENCAS, drastiškai nusiteikęs
SIEŠČENCAS Matau, tiktai manęs betrūksta vieno...
Zbignievas, visą laiką rodęs didelio susirūpinimo, Rumbaudo ironijos įgeltas, atėjus Sieščencui, pašoksta, norėdamas reaguoti dėl atėjimo. Matyt, jis buvo pasiruošęs didelei kalbai, bet vyraujanti nekantrumo nuotaika jam baisiai trukdo. Jo kalbą pertraukiančios replikos jį erzina. Vykstant įkaitintoms replikoms, renkas vis daugiau žmonių, LIETUVOS IR LENKIJOS BAJORŲ, kol prisirenka pilnas ruimas. Zbignievo susierzinimas didėja, nes replikos trukdo imponuoti iškalbingumu susirinkusiai miniai
V
TIE PATYS; vėliau – MINIA
ZBIGNIEVAS Karaliau! Vytautą tu karūnuoti
Rengies?! Bet aš priminti tau turiu,
Už ką ir kaip tu pats gavai karūną!
SIEŠČENCAS Pamokslą sako vyskupas, – klausykit...
ZBIGNIEVAS Karaliau, užmiršai, kad Jadvyga,
Europoje gražiausia karalaitė,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.