Kuriai lygios pasaulyje nebuvo
Dorybėm, turtais ir pamaldumu, –
Atstūmė daugelio piršlių rankas,
Valdovų, kunigaikščių ir karalių,
Kurių galia pasaulio kraštą siekia, –
Ji tau atidavė, karaliau, ranką,
Kad Lietuva, priėmus mūsų krikštą,
Prie Lenkijos karūnos prisijungtų
Drauge su Rusija, gudais, totoriais...
MIKALOJUS Karalius – užkurys! Ir jo pasogas
Priklauso Lenkijai užu pastogę!
CIOLEKAS Ar tai karalius pirko mūsų sostą?
SIEŠČENCAS Kiti prekiauja šunimis, o mes –
Parduot mokėjom savo karalaitę...
ZBIGNIEVAS Prijungę Lietuvą prie savo kūno,
Išgelbėjom mes ją iš pagonystės,
Išgelbėjom nuo bado ir kaimynų, –
Ir štai dabar kokia mums padėka!
CIOLEKAS Aukščiausias teatlygina kantrybę...
SIEŠČENCAS Ne kiekviena prekyba pelno duoda...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.