ZBIGNIEVAS Nebus dviejų valstybėje karalių!
Suplyš vieningas kūnas į dalis!
Sugrius vienybė mūsų! Kelsis karas!
Paplūs kraujuos tėvynė ir bažnyčia,
Ir priešai nuterios kapus senelių, –
Tai tau, karaliau, atsakyti teks!
MIKALOJUS Visi kaimynai juoksis tavimi!
SIEŠČENCAS Kai teis tave krikščioniškasai teismas...
ZBIGNIEVAS Ir širdį skauda man, šviesus valdove,
Kad nuosava ranka vienybę laužai, –
Kad, teisę skriausdamas karūnos Lenkų,
Užtrauki palikuonių prakeikimą!
SIEŠČENCAS Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!
CIOLEKAS Pats priveisė bedievių, ir dar plūsta!
ZBIGNIEVAS Žinai gerai tu Sigismundo būdą, –
To sukčiaus! To šunies! Gyvatės to! –
Ir vėl daveis pagauti jo žabangoms, –
Ir sunaikinti visa tai, ką pats
Per šitiek metų savo išmintim
Didžia sukūrei ir išauginai!
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Sruoga nuvainikuoja Zbignievo iškalbą Lucke?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Remarka iš anksto sako, kad vyskupas pasiruošęs didelei kalbai, bet replikos jam „baisiai trukdo“. Kai jis iškilmingai primena Jadvygos auką ir uniją, Mikalojus sušunka „Karalius – užkurys!“, o Sieščencas šaiposi: „Kiti prekiauja šunimis, o mes – / Parduot mokėjom savo karalaitę...“ Vyskupo grasinimus Sieščencas palydi žodžiais „Še tau ir prakeikimas... kaip bažnyčioj!“ ir „Šeškų litanija!“ Aukštas stilius ir šiurkščios replikos skamba pakaitomis, todėl kalba virsta parodija.
Rašiniui: IronijaValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.