Manęs bajorai vengia... Susitikt
Nenori... Ypač vyskupas manęs
Nekenčia... Lyg aš priešas būčiau koks.
ZAREMBA Juk Vytautas – globėjas tavo buvo.
Tau giminė... Jis ir karaliui piršo,
Kad per tave karūną pats valdytų.
Suprask ir tu jausmus bajorų lenkų!
SONKA Ar nežinai, kad Vytautas mane
Kaip šmėkla persekioja, kaip raganius
Nuo tos dienos, kai gimė man sūnus?
Kad man gyvenimo dėl jo nebėr!
Ir tu išaiškint negali bajorams!
Mane su sūnumi apgint! Ach, tu...
ZAREMBA Brangioji! Kiek aš jau esu kalbėjęs!
Bet kad karalius toks! Jis vienas kaltas!
Ką padarau – jis painioja ir griauna!
Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia!
Nemato, rodos, nieko ir negirdi,
O tik staiga kaip griausmas ims – apvers
Visus galus: jam Vytautas pataręs
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko Sonka siekia pirmojoje scenoje ir kaip ji naudojasi Zaremba?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Krokuvoje Sonka jaučiasi svetima: bajorai jos vengia, o Vytautas, jos žodžiais, ją persekioja nuo tos dienos, „kai gimė man sūnus“. Jai reikia galingo sąjungininko, todėl ji nori, kad prie jos kojų nusilenktų vyskupas Zbignievas. Mainais ji žada įkalbėti karalių, kad vyskupas yra „geriausias patarėjas“, saugantis jį nuo Vytauto. Zarembą ji spaudžia meile: arba vyskupas ateis, „Ar tu lankaisi paskutinį kartą!“
Rašiniui: ValdžiaMeilė
2. Kodėl, pasak Zarembos, lenkų bajorai nepalankūs Sonkai?
Rašiniui: Valdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.