O akys spindi ugnimi jauna.
Liemuo, krūtinė – pavydėt galėčiau, –
Lyg tu mergaitė būtum netekėjus...
SONKA O! Už nemylimo, už seno vyro
Tu netekėk!
KATAŽYNA Bet, sako, Jadvyga
Šventoji buvo dar nelaimingesnė...
SONKA O, netekėk už seno, netekėk!
Nebus gyvenimo, – tik nuodėmė!
KATAŽYNA Tik pamanyk, kaip tiems karaliams gera!
Juk Jogaila, jei būtų ne karalius, –
Mergaitė nė viena į jį nežvelgtų –
Bjaurus jis toks! Dabar – kiek moterų
Dėl jo likimą keikia nelaimingų!
SONKA O, netekėk už seno, – netekėk!
Nemylimas turtingas senas vyras
Neguos tavęs, nešildys, nemylės...
Nemylimas ir senas – kaip lavonas,
Kurio bijaisi prisiliest... Baisu!
Nuo jo toks šaltis eina, gyslos – stingsta,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.