Širdis nustoja plakti... Lyg mirtis
Staiga prisiglaudė prie tavo kūno...
Ir meilė jo tokia baisi... Ir gėda...
Lyg miršti jo šaltam glėby kaip žiedas,
Šerkšnu apaugęs naktį rudeniop...
KATAŽYNA Tu, karaliene, visgi laimingesnė
Už šventąją Jadvygą... Meilę tu
Pažint galėjai... Tu turi vaikų...
Kaip aš turėt norėčiau kada nors
Nors vieną kūdikį! Tokį mažytį...
Ir mielą mielą!..
SONKA Rodos kartais man,
Kai pamatau savuosius vaikučius,
Kad aš visa gyvybės jų pilna.
Augindama mažus, liūliuodama,
Lyg būčiau ištisa į juos perėjus...
Ir mano praeitis, ir ateitis
Tarytum plaktųs jų mažoj širdelėj...
Lyg gyvenu dabar slapta viltim,
Kad, jiem užaugus, aš pati kada
Gyvenimo švieson per juos sugrįšiu
Ir kaip šešėlis džiaugsiuos laime jų...
Galbūt todėl aš taip drebu dėl jų
Likimo, – dėl rytojaus, – ateities... KATAŽYNA Tau nėr ko graužtis dėl vaikų rytojaus:
Bajorai juk prisiekė, – mirs karalius –
Vladislovas karūną Lenkų gaus,
Kazimieras – po Vytauto užims
Jo vietą soste Lietuvos valdovo...
SONKA Norėčiau tuo tikėt visa širdim...
Bet Vytautas, kol gyvas, – kas gi žino,
Ką jis iškirs, – kur slastus pastatys?!
Kaip baigsis dar byla dėl jo karūnos...
Ar mums pavyks vaikams dalis apsaugot?
Ilgai bajorai tarias – blogas ženklas...
KATAŽYNA O šit atbėga, rodos, Elzbieta...
Atsiskubina Elzbieta
II
TOS PAČIOS; ELZBIETA
KATAŽYNA Ar sužinojai ką?
SONKA Kas ten girdėti?
ELZBIETA Sunku man buvo ten kas sužinoti.
Kur tarias karūna – baisiausias triukšmas.
Susikalbėt negalima su niekuo...
SONKA Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria?
ELZBIETA O tai sunkiausia ir suprast. Kiekvienas
Kažin ką savo siūlo, pyksta, keikias,
Kad niekas jo neklauso... Supratau
Tik balsą vyskupo, – jis skirias...
Pas karalienę eiki, – šaukia jis, –
Tegu jinai nuspręs, kaip pasielgt, –
Kaip žodį tars jinai, tegu taip bus...
SONKA Karaliaus nematei? Ką daro jis?
ELZBIETA Kaip paprastai. Kai patekau į rūmą –
Sėdėjo jis, rankas sudėjęs kryžium,
Nuleidęs galvą ir akis primerkęs.
Paskum ranka numojo ir išėjo,
Nė žodžio neprataręs.
SONKA Ach, dangau,
Kad nors karalius mūsų būt ne toks!
KATAŽYNA Žiūrėk, žiūrėk ateina, karaliene...
Ne mūsų vyskupas, ne Zbignievas, –
Bet vyskupas Poznanės! Dar su juo...
SONKA Čionai? Ateina? Vyskupas Poznanės?..
Ateina CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS
III
TOS PAČIOS; CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
2. Ką, pasak kambarinės Katažynos, bajorai prisiekė dėl Sonkos sūnaus Kazimiero?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.