CIOLEKAS Atleiski mums, šviesioji karaliene,
Kad mes išdrįsom varginti tave...
TARNOVSKIS Tave mes prašom, karaliene, tarti
Lemtingą žodį, nes be jo karūnai
Nebėr vilties susikalbėt kada...
SONKA Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?..
TARNOVSKIS Su Lietuva derybos mums nevyksta...
Klausyti Vytautas nenori nieko, –
Karūną užsidėsiąs tekartoja...
MIKALOJUS Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja!
Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius,
Kad duotą žodį jis atšaukt galėtų!..
TARNOVSKIS Padarėm visa gindami tave...
Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius...
Bet Vytautas visur pastoja kelią!
Ir dar karu grūmoja, jei neleisim
Jam užsidėti Lietuvos karūnos!
CIOLEKAS Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, –
Iš naujo siekdina talkininkus!
Ginklus gamina ir medžioja maistą...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.