CIOLEKAS Atleiski mums, šviesioji karaliene,
Kad mes išdrįsom varginti tave...
TARNOVSKIS Tave mes prašom, karaliene, tarti
Lemtingą žodį, nes be jo karūnai
Nebėr vilties susikalbėt kada...
SONKA Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?..
TARNOVSKIS Su Lietuva derybos mums nevyksta...
Klausyti Vytautas nenori nieko, –
Karūną užsidėsiąs tekartoja...
MIKALOJUS Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja!
Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius,
Kad duotą žodį jis atšaukt galėtų!..
TARNOVSKIS Padarėm visa gindami tave...
Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius...
Bet Vytautas visur pastoja kelią!
Ir dar karu grūmoja, jei neleisim
Jam užsidėti Lietuvos karūnos!
CIOLEKAS Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, –
Iš naujo siekdina talkininkus!
Ginklus gamina ir medžioja maistą...
Sukels Europą, Aziją prieš mus!
MIKALOJUS Nors patį pragarą tegu sau kelia!
Pamokyt pagaliau nors kartą reikia!
Tas išgama, bedievis tas prakeiktas!
Nenori unijos jisai, – nenori,
Kad broliškai mes kalbame su juo, –
Gerai! Tegu tuomet kalbės kaip vergas!..
Tuojau paskelbsim karą! Te jis žino,
Kaip žodį laužo! Seimo nutarimą!
TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, – pats žinai,
Kad mes dabar su juo kariaut negalim.
Mus siaučia priešai, – jo draugai, tarnai...
O mes ką turim? – Pralaimėsim karą!
MIKALOJUS Šėtono išjoda! Ožys! Pilotas!
CIOLEKAS O aš manau, šviesiausia karaliene,
Geriau turėti Lietuvoje draugą,
Negu kariaut su ja ir pralaimėti.
Te Vytautas užsideda karūną –
Ir mielas draugas liks lig amžiaus galo.
Mes sulaikyti jo vis tiek negalim.
Tekarūnuojas jis geriau su mūsų
Pritarimu negu prieš mūsų norą.
MIKALOJUS Meluoji, vyskupe! Suki liežuvį,
Kad Vytautas palakino tave!
Tik karas – vienas karas mus išgelbės!
TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, iš tikrųjų!
Mes šventą uniją išgelbėt galim,
Jei mūsų šviesusai karalius pats
Gera valia nuims karūną savo
Ir Vytautui pasiūlys užsidėt, –
Ir Lenkuos viešpataut kaip Lietuvoj...
MIKALOJUS Jis Jogailai nedrįs karūną plėšt!
TARNOVSKIS O jeigu Vytautas paimtų ją –
Dar kartą unijos ryšius sustiprins.
Ilgai jis čia bekaraliaus?.. Sukniubs –
Ir karalaičiam kelias atsivers...
SONKA Gera valia atsisakyt karūnos Lenkų?
Ir atiduot ją Vytautui, karaliaus vergui?
O aš su vyru ir mažais vaikais
Turiu per žmones eit ir elgetaut?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.