SONKA Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria?
ELZBIETA O tai sunkiausia ir suprast. Kiekvienas
Kažin ką savo siūlo, pyksta, keikias,
Kad niekas jo neklauso... Supratau
Tik balsą vyskupo, – jis skirias...
Pas karalienę eiki, – šaukia jis, –
Tegu jinai nuspręs, kaip pasielgt, –
Kaip žodį tars jinai, tegu taip bus...
SONKA Karaliaus nematei? Ką daro jis?
ELZBIETA Kaip paprastai. Kai patekau į rūmą –
Sėdėjo jis, rankas sudėjęs kryžium,
Nuleidęs galvą ir akis primerkęs.
Paskum ranka numojo ir išėjo,
Nė žodžio neprataręs.
SONKA Ach, dangau,
Kad nors karalius mūsų būt ne toks!
KATAŽYNA Žiūrėk, žiūrėk ateina, karaliene...
Ne mūsų vyskupas, ne Zbignievas, –
Bet vyskupas Poznanės! Dar su juo...
SONKA Čionai? Ateina? Vyskupas Poznanės?..
Ateina CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS
III
TOS PAČIOS; CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS
CIOLEKAS Atleiski mums, šviesioji karaliene,
Kad mes išdrįsom varginti tave...
TARNOVSKIS Tave mes prašom, karaliene, tarti
Lemtingą žodį, nes be jo karūnai
Nebėr vilties susikalbėt kada...
SONKA Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?..
TARNOVSKIS Su Lietuva derybos mums nevyksta...
Klausyti Vytautas nenori nieko, –
Karūną užsidėsiąs tekartoja...
MIKALOJUS Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja!
Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius,
Kad duotą žodį jis atšaukt galėtų!..
TARNOVSKIS Padarėm visa gindami tave...
Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius...
Bet Vytautas visur pastoja kelią!
Ir dar karu grūmoja, jei neleisim
Jam užsidėti Lietuvos karūnos!
CIOLEKAS Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, –
Iš naujo siekdina talkininkus!
Ginklus gamina ir medžioja maistą...
Sukels Europą, Aziją prieš mus!
MIKALOJUS Nors patį pragarą tegu sau kelia!
Pamokyt pagaliau nors kartą reikia!
Tas išgama, bedievis tas prakeiktas!
Nenori unijos jisai, – nenori,
Kad broliškai mes kalbame su juo, –
Gerai! Tegu tuomet kalbės kaip vergas!..
Tuojau paskelbsim karą! Te jis žino,
Kaip žodį laužo! Seimo nutarimą!
TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, – pats žinai,
Kad mes dabar su juo kariaut negalim.
Mus siaučia priešai, – jo draugai, tarnai...
O mes ką turim? – Pralaimėsim karą!
MIKALOJUS Šėtono išjoda! Ožys! Pilotas!
CIOLEKAS O aš manau, šviesiausia karaliene,
Geriau turėti Lietuvoje draugą,
Negu kariaut su ja ir pralaimėti.
Te Vytautas užsideda karūną –
Ir mielas draugas liks lig amžiaus galo.
Mes sulaikyti jo vis tiek negalim.
Tekarūnuojas jis geriau su mūsų
Pritarimu negu prieš mūsų norą.
MIKALOJUS Meluoji, vyskupe! Suki liežuvį,
Kad Vytautas palakino tave!
Tik karas – vienas karas mus išgelbės!
TARNOVSKIS Tu klysti, vojevoda, iš tikrųjų!
Mes šventą uniją išgelbėt galim,
Jei mūsų šviesusai karalius pats
Gera valia nuims karūną savo
Ir Vytautui pasiūlys užsidėt, –
Ir Lenkuos viešpataut kaip Lietuvoj...
MIKALOJUS Jis Jogailai nedrįs karūną plėšt!
TARNOVSKIS O jeigu Vytautas paimtų ją –
Dar kartą unijos ryšius sustiprins.
Ilgai jis čia bekaraliaus?.. Sukniubs –
Ir karalaičiam kelias atsivers...
SONKA Gera valia atsisakyt karūnos Lenkų?
Ir atiduot ją Vytautui, karaliaus vergui?
O aš su vyru ir mažais vaikais
Turiu per žmones eit ir elgetaut?
Jei Vytautas jums rodos toks baisus –
Jei drebat jūs kaip kiškiai prieš šešėlį –
Tai kam jūs kalbat man? Nugąsdint norit?
Ar auksas Vytauto toksai lipšnus,
Kad jums storai pasaldino liežuvį?
Neleisiu aš, kad Vytautas, karūną
Ant savo kiauro kiaušo užsimovęs,
Nuskriaust mažus galėtų karalaičius!..
Bailiai be sąžinės! Jūs... išdavikai!
Ateina JOGAILA ir ZBIGNIEVAS
IV
TIE PATYS; JOGAILA, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Kaip tik į laiką, rodosi, suskubom...
JOGAILA Ir čia tarytum žemė dreba...
SONKA Pone,
Sakyk, tiesa, ką kalba vojevodos?
JOGAILA Iš kur galiu žinot, ką jie tau kalba?
SONKA Kad mum nebėr vilties?.. Kad kunigaikštis?..
Kad Vytautui karūną Lenkų tu?..
JOGAILA Karūną Lenkų jam? Žinai, vaikel,
Kur teka Nemunas ir girios šniokščia?
Kaip tu manai? Senieji Druskininkai –
Graži vietelė. Nemunas čia pat.
Kaip sidabru nulietas. Šlama šlama...
Ir vyšnių sodas. Obelės. Kaip žydi...
Baltais žiedais. Kaip garbanom. Gegužy.
A!.. Druskininkai! Aš seniai svajoju
Pasistatyt pakrantėje pilelę...
SONKA Dangau! Visai pamišo šitas senis!
Zbignievui
Ganytojau! Tik vienas tu likai
Man užtarytojas, globėjas mano...
Trečias paveikslas
Krokuva. Karaliaus rūmai. ZBIGNIEVAS sėdi prie stalo ir rašo. Popiežiaus legatas dominikonas ANDRIUS vaikšto po kambarį
I
ANDRIUS, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Man rodos, skundas neblogai išėjo.
ANDRIUS Ir nieko įrašyt nepamiršai?
ZBIGNIEVAS Išdėsčiau viską. Kaip karūną Lenkų
Jam siūlėm ir kaip jis jos atsisakė...
Tenori Lietuvos jisai karūnos –
Nutraukti unijos ryšius – bažnyčią
Pavojun pastatyti katalikų –
Rytų klaidatikiams pakelti galvą!
Tegu žinos dabar visi krikščionys,
Koks slibinas karūnos užsimanė!
ANDRIUS Bet ar karalius jį pasirašys?
ZBIGNIEVAS Dėl to – tai vargo didelio nebus...
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
2. Ką daro Jogaila, kai Sonka klausia, ar tiesa, kad jis atiduos Lenkų karūną Vytautui?
Rašiniui: Tėvynė
3. Kaip Zbignievas apgaudinėja Jogailą ir ar karalius tai supranta?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Zbignievas su legatu parengė skundą Europai prieš Vytautą, o Andriui paaiškina: „Lotyniškai jis nesupranta...“ Jogailai vyskupas pristato Švitrigailos laišką apie norą tapti vienuoliu ir atsakymą, kurį pats rašo, o karalius lakštą varto „nemokėdamas skaityti“. Ką Zbignievas iš tikrųjų parašė rašte, kurį paduoda antspauduoti, tekstas tiesiai nepasako. Tačiau remarka sako, kad Jogaila „supratęs ironiją“: jis klausia, kodėl taip greitai išdžiūvo rašalas ir koks vienuolis bus vedęs brolis. Vėliau jis pats prisipažins: „Laiške ne tai parašo, ką man skaito“.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.