Jei Vytautas jums rodos toks baisus –
Jei drebat jūs kaip kiškiai prieš šešėlį –
Tai kam jūs kalbat man? Nugąsdint norit?
Ar auksas Vytauto toksai lipšnus,
Kad jums storai pasaldino liežuvį?
Neleisiu aš, kad Vytautas, karūną
Ant savo kiauro kiaušo užsimovęs,
Nuskriaust mažus galėtų karalaičius!..
Bailiai be sąžinės! Jūs... išdavikai!
Ateina JOGAILA ir ZBIGNIEVAS
IV
TIE PATYS; JOGAILA, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Kaip tik į laiką, rodosi, suskubom...
JOGAILA Ir čia tarytum žemė dreba...
SONKA Pone,
Sakyk, tiesa, ką kalba vojevodos?
JOGAILA Iš kur galiu žinot, ką jie tau kalba?
SONKA Kad mum nebėr vilties?.. Kad kunigaikštis?..
Kad Vytautui karūną Lenkų tu?..
JOGAILA Karūną Lenkų jam? Žinai, vaikel,
Kur teka Nemunas ir girios šniokščia?
Kaip tu manai? Senieji Druskininkai –
Graži vietelė. Nemunas čia pat.
Kaip sidabru nulietas. Šlama šlama...
Ir vyšnių sodas. Obelės. Kaip žydi...
Baltais žiedais. Kaip garbanom. Gegužy.
A!.. Druskininkai! Aš seniai svajoju
Pasistatyt pakrantėje pilelę...
SONKA Dangau! Visai pamišo šitas senis!
Zbignievui
Ganytojau! Tik vienas tu likai
Man užtarytojas, globėjas mano...
Trečias paveikslas
Krokuva. Karaliaus rūmai. ZBIGNIEVAS sėdi prie stalo ir rašo. Popiežiaus legatas dominikonas ANDRIUS vaikšto po kambarį
I
ANDRIUS, ZBIGNIEVAS
ZBIGNIEVAS Man rodos, skundas neblogai išėjo.
ANDRIUS Ir nieko įrašyt nepamiršai?
ZBIGNIEVAS Išdėsčiau viską. Kaip karūną Lenkų
Jam siūlėm ir kaip jis jos atsisakė...
Tenori Lietuvos jisai karūnos –
Nutraukti unijos ryšius – bažnyčią
Pavojun pastatyti katalikų –
Rytų klaidatikiams pakelti galvą!
Tegu žinos dabar visi krikščionys,
Koks slibinas karūnos užsimanė!
ANDRIUS Bet ar karalius jį pasirašys?
ZBIGNIEVAS Dėl to – tai vargo didelio nebus...
ANDRIUS Negali būt! Prieš Vytautą jis drįs
Rašyt krikščioniškai Europai skundą, –
Prieš Vytautą prašyt pagalbos?
ZBIGNIEVAS Drauge,
Tu nežinai, kaip mums sunku darbuotis!
ANDRIUS Europai skundą jis pasirašys?
Be kanclerio žinios? Pats vienas? Čia?
ZBIGNIEVAS Pasirašydavo juk iki šiol!
ANDRIUS Aš to suprast ir negaliu. Taip bijo
Jis Vytauto, – ir ranką kels prieš jį!
ZBIGNIEVAS Lotyniškai jis nesupranta... Rašo?
Na, raštas jo – ano pasaulio vertas...
Che che! Žinoti nori, kaip jis rašo?
Palauk, po pamaldų grįš iš bažnyčios...
ANDRIUS Man gaila senio... Bet ir Vytautas!
Bet Lietuvos karūnos jis negaus!
Jau uždrausta Europos vyskupams
Jis karūnuot... Žiūrėsiu, kaip jis versis!
Aš pranešiau karaliui Sigismundui,
Jei drįstų Vytautą jis karūnuoti, –
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokia Sonka atsiskleidžia Krokuvos sodelio scenoje?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Čia ji ne tik intrigantė. Katažynai ji atvirai sako: „Už nemylimo, už seno vyro / Tu netekėk!“, ir vyrą lygina su lavonu, kurio „bijaisi prisiliest“. Vaikams ji jaučia didelę meilę ir gyvena viltimi, kad per juos sugrįš „Gyvenimo švieson“. Todėl ji bijo Vytauto: „kas gi žino, / Ką jis iškirs“. Kai ponai siūlo Jogailai atiduoti Lenkų karūną Vytautui, ji įsiunta ir vadina juos „Bailiai be sąžinės!“ Jos politiką lemia motinos baimė dėl vaikų.
Rašiniui: MeilėValdžia
2. Ką daro Jogaila, kai Sonka klausia, ar tiesa, kad jis atiduos Lenkų karūną Vytautui?
Rašiniui: Tėvynė
3. Kaip Zbignievas apgaudinėja Jogailą ir ar karalius tai supranta?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Zbignievas su legatu parengė skundą Europai prieš Vytautą, o Andriui paaiškina: „Lotyniškai jis nesupranta...“ Jogailai vyskupas pristato Švitrigailos laišką apie norą tapti vienuoliu ir atsakymą, kurį pats rašo, o karalius lakštą varto „nemokėdamas skaityti“. Ką Zbignievas iš tikrųjų parašė rašte, kurį paduoda antspauduoti, tekstas tiesiai nepasako. Tačiau remarka sako, kad Jogaila „supratęs ironiją“: jis klausia, kodėl taip greitai išdžiūvo rašalas ir koks vienuolis bus vedęs brolis. Vėliau jis pats prisipažins: „Laiške ne tai parašo, ką man skaito“.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.