Geriau vartus atidaryk man rūsio,
Pavok man žirgą ir parūpink ginklą, –
Po metų, pamatysi, duosiu tau
Minkštai miegot ir valgyt, kol nenusprogsi!
Aš pilį duosiu tau valdyt, kokią
Tik nori, – pats galėsi pasirinkt, –
Ir bus tau žemėj šilta kaip danguj!
Protingas būk. Pagelbėk man pabėgt!
SARGAS Prisiekiau aš prieš Dievą, kunigaikšti,
Kad sergėsiu tave... pabėgt neleisiu...
Kitaip mane prakeiks... pakars... ir aš
Stačiai į ugnį pragaro nueisiu...
ŠVITRIGAILA Su savo pragaru tepasikars
Visi velniai, ir popai draug su jais!
Ar tu manai, kas rūpinsis tavim,
Kai tu nusprogsi, – skystu mėšlu virsi?
SARGAS Aukščiausio teismas...
ŠVITRIGAILA Te geriau jis teisia
Gyvų niekšybę, jeigu teist taip nori!
Sukčius tegu sugaudo, plėšikus, –
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Švitrigaila pasirašo raštą, nors supranta klastą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Švitrigaila daugiau kaip pusę gyvenimo, jo žodžiais, praleido kalėjime ir laiko save vieninteliu teisėtu Algirdo įpėdiniu: „Bet Vilnius man priklauso“. Zaremba jam siūlo laisvę, žemes ir kariuomenę, jei jis raštu pasižadės siekti Lietuvos sosto. Švitrigaila supranta, kad jį nori panaudoti prieš Vytautą, ir net klausia, kas bus, jei jis vėliau sulaužys „nelaisvės žodį“: „Juk tai klasta, kokios nebuvo!“ Tačiau trys šimtai raitelių ir žygio į Vilnių pažadas nugali. Laisvės ir sosto troškimas stipresnis už neapykantą lenkams.
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.