ZAREMBA Priešingai!
ŠVITRIGAILA Tikrai?
Jis savo galvą siūlo pakabint?
ZAREMBA Maldauju, kunigaikšti, išklausyk!
ŠVITRIGAILA Išmoko jau karalius supt vaikus?
ZAREMBA Karalius visuomet tave mylėjo,
Dabar atlyginti už skriaudą nori...
ŠVITRIGAILA Iš meilės budeliais mane apstatė!
ZAREMBA Karalius Vytauto tiktai bijojo...
Jam nenorėjo nusidėt... užrūstint...
Dabar jam Šventas Sostas į pagalbą
Atėjo... Prašė jis tave paleisti...
Ir Šventas Sostas pats vėliau sutiko
Prieš Vytautą apginti paleidimą...
ŠVITRIGAILA Dvasia atplūdo iš dangaus ant kaktos
Šventajam Sostui?
ZAREMBA Atsiuntė mane
Karalius... Kad tave iš čia paleisčiau...
ŠVITRIGAILA Gerai. Aš sutinku. Labų dienų
Gali nunešt karaliui nuo manęs.
ZAREMBA Karalius laisvę tau grąžina visą.
Černigovą tau duoda ir Voluinę.
Tu teisę gausi Kijevą valdyt...
Kariuomenės tau duoda... ginklų, maisto...
Ir dar kitos pagalbos tau suteiks...
ŠVITRIGAILA Iš pragaro paties tas jo dosnumas!
ZAREMBA Bet... bet... karalius nori būti tikras,
Kad tu malone jo pasinaudosi...
Karalius nori, kad raštu dabar
Pasižadėtum, jog tu sosto sieksi
Tėvynėj savo... Lietuvoj ir Vilniuj...
Didžiuoju būsi kunigaikščiu... imsi...
ŠVITRIGAILA Parduosi velniui galvą, kaip ir jis, –
Ir pulsi Lietuvą! Tėvų kapus
Galėsi išdraskyt ir, bočių kaulus
Išrausęs, Lenkų atiduot šunims!
Kol Vytautas kaip kirmėlę tave
Džiovintą dulkėsna sutrins! Gražias
Man laidotuves mylimas brolelis –
Karališkas – pasiūlyti sumanė!
ZAREMBA su raštu
Pasirašyk – Voluinės gausi žemę,
Černigovą... ir Kijevą... Ir Lucką...
Iš ten ir Vilniun kelias netoli...
Nesirašysi – teisės neturiu
Tave paleist iš šio pelėsių rūsio.
Valia tau, kunigaikšti, pasirinkt.
ŠVITRIGAILA O jeigu aš, prispaustas pasirašęs,
Kad graušiu Vytautą kaip kirmėlė, –
Vėliau sulaužysiu nelaisvės žodį?
Juk tai klasta, kokios nebuvo!
ZAREMBA Karalius mano, kad tave pažįsta...
Jis atsiuntė šviesiausiam kunigaikščiui
Tris raitelių šimtus. Nuo šiol – jie tavo.
Gali, ką nori, įsakyti jiems.
Kiti kariuomenės būriai jau laukia,
Kad juos į garsų žygį tu nuvestum.
Į savo tėviškę. Į savo sostą.
Ir galvas jų didžiu garsu padengtum...
Didysis kunigaikšti Lietuvos,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Švitrigaila pasirašo raštą, nors supranta klastą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Švitrigaila daugiau kaip pusę gyvenimo, jo žodžiais, praleido kalėjime ir laiko save vieninteliu teisėtu Algirdo įpėdiniu: „Bet Vilnius man priklauso“. Zaremba jam siūlo laisvę, žemes ir kariuomenę, jei jis raštu pasižadės siekti Lietuvos sosto. Švitrigaila supranta, kad jį nori panaudoti prieš Vytautą, ir net klausia, kas bus, jei jis vėliau sulaužys „nelaisvės žodį“: „Juk tai klasta, kokios nebuvo!“ Tačiau trys šimtai raitelių ir žygio į Vilnių pažadas nugali. Laisvės ir sosto troškimas stipresnis už neapykantą lenkams.
Rašiniui: ValdžiaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.