Esą daryti taip, o ne kitaip!
Lyg būtų Vytautas karalius Lenkų,
Ne Jogaila! O kaipgi! Kunigaikštis
Karalių kursto laužyt duotą žodį, –
Ir klauso jo karalius! Nieks nežino,
Ką Vytautas kada dar jam patars!
Bandyki jo augintinę užstoti
Prieš bajorus, įtūžusius lig kaklo!
Jie šaukia keikdami, kad jie neleisią
Bjauroti Vytautui karūnos Lenkų!
Ką vienas prieš visus galiu daryti?
Tave begindamas – labiau klampinčiau!
SONKA O vyskupas – išdrįs! Ir prieš visus, –
Ir vienas! Pats matysi... Juk teisybė,
Tu geras būsi man? Tu padarysi,
Kad panorėtų vyskupas... Gali
Suprasti... Padarysi?.. Aš prašau!
Nebegaliu gyventi ujama!
ZAREMBA Bet... kaip... Brangioji!.. Vyskupas toksai...
Kaip čia pasakius... Aš net nežinau...
SONKA Gali tu jam, kad nori, pasakyti, –
Jei geras jis bus man, protingai elgsis,
Tai aš imuos karaliui įkalbėti,
Kad vyskupas – geriausias patarėjas,
Geriausias draugas, – visa, ko tik reikia...
Tegu karalių saugo jis ir gina
Nuo Vytauto klastingų patarimų!
Ir tu tai padarysi, aš žinau...
ZAREMBA Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau.
SONKA Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas,
Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?..
ZAREMBA Koks įtarimas!.. Kaigi aš galėčiau?..
SONKA Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrųjų?..
Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu:
Ar vyskupas ateis į mano rūmus –
Ar tu lankaisi paskutinį kartą!
Įeina KATAŽYNKA
[...]
Trečias paveikslas
Horodlė 1427 metais. Lenkų delegacijos rūmai. ZBIGNIEVAS ir CIOLEKAS, vieni du, jaučiasi labai nejaukiai
I
CIOLEKAS ir ZBIGNIEVAS
CIOLEKAS Ar ne juokinga, vyskupe, kad mes
Į skylę šią – Horodlę – susirinkom, –
Bajorai, vojevodos, vyskupai,
Karalius ir didysis kunigaikštis, –
Ir norim spręst tamsios kamaros bylą?
ZBIGNIEVAS Poznanės vyskupui, matyt, garbė
Karūnos maža rūpesčio teteikia?
Jam būtų maloniau naudoti progą –
Kur vyskupystėj svetimoj trankytis...
Dabar manęs juk nėr namie! Gali
Važiuot ir brautis, – gal kur kąsnį
Galėsi ir nukąst nepastebėtas...
CIOLEKAS Teisybę sako tikrą Krokuvos
Aukštasis vyskupas... Todėl, matyti,
Jisai toks rimtas, kad, prikandęs iltį,
Nė žodžio tart negali... Ir meluoja,
Kad jį kaimynas apiplėšt norėjo,
Ganytojo atlikdams pareigas!
Godumas, rodos, Krokuvoj dorybe
Aukšta vadinas?..
ZBIGNIEVAS Tu godus – ne aš!
Juk tu lindai į mano vyskupystę
Devocijų pašventint neteisėtai!
Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdams,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko Sonka siekia pirmojoje scenoje ir kaip ji naudojasi Zaremba?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Krokuvoje Sonka jaučiasi svetima: bajorai jos vengia, o Vytautas, jos žodžiais, ją persekioja nuo tos dienos, „kai gimė man sūnus“. Jai reikia galingo sąjungininko, todėl ji nori, kad prie jos kojų nusilenktų vyskupas Zbignievas. Mainais ji žada įkalbėti karalių, kad vyskupas yra „geriausias patarėjas“, saugantis jį nuo Vytauto. Zarembą ji spaudžia meile: arba vyskupas ateis, „Ar tu lankaisi paskutinį kartą!“
Rašiniui: ValdžiaMeilė
2. Kodėl, pasak Zarembos, lenkų bajorai nepalankūs Sonkai?
Rašiniui: Valdžia
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.