ZBIGNIEVAS Tu Šventą Sostą niekini ir gėdą
Darai bažnyčiai! Vyskupas – šmeižikas!
Jis vietoj švęstojo vandens bažnyčioj...
Įeina MIKALOJUS
II
TIE PATYS; MIKALOJUS
MIKALOJUS Garbė manoji vyskupam... Bijojau...
ZBIGNIEVAS Malonu, Sandomieriaus vojevoda,
Kad ateini anksčiau... Aptart mums reikia...
Kol už akių lietuviai neužbėgo –
Užbėgsim jiems – ir jie turės sutikti...
CIOLEKAS Čia daug kalbėjo vyskupas gražiai, –
Pasauly niekas taip kalbėt nemoka...
ZBIGNIEVAS Juokaut dabar ne laikas!
MIKALOJUS Man skaudžiausias
Bylos viešasis iškėlimas. Kam gi
Daugiausia nukentėti teks dėl jos,
Jei ne karūnos garbei? Šiaip ar taip,
Bet karalienę turime išteisint!
ZBIGNIEVAS O kaip kitaip?.. Tai mūsų pareiga!
CIOLEKAS Teisybės reik žiūrėt, – teisybės, ponai.
ZBIGNIEVAS Karalius – senas, tai tiesa... Bet jis
Patsai nekėlė jokios abejonės,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ar Horodlės pasitarimui rūpi tiesa apie karalienę?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Ponams svarbiausia karūnos garbė: Mikalojus sako, kad karalienę „turime išteisint“, dar neišklausęs įrodymų. Kambarinių parodymai gauti, kaip užsimena Zbignievas, po rykščių, o Ciolekas tai vadina padrąsinimu. Zbignievas bylą aiškina kaip Vytauto planą „Lietuvą nuo Lenkijos atplėšt“, taigi svarsto politiką. Galiausiai jis siūlo priesaiką bažnyčioje, o Strašas paklausia: „Kaip gali jos prisiekti, jei nematė?“ Sruoga ironiškai rodo teismą, kuriame tiesos niekas neieško.
Rašiniui: ValdžiaIronija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.