Patriotai18 psl. · apie 5 min.
Pirmas veiksmas23% kūrinio
18 psl.

VELIČKA. O kaipgi kitaip su jais? Ypač su tais diplomuotais? Fanaberijos, ambicijos kupini... Aš jums parodysiu nosis riesti!.. Snargliai!..

ŠEREIKA. Vis tos knygos, Petrai, kaltos. Jeigu ne jos ir mano Liucija nebūtų tokia išdidi, kaip ežys. Prisiskaito visokių niekų – idealizmas, pasiaukojimas... Jeigu kišenėj nieko neturėsi, ėė, velniop nueis visos tavo mandrybės...

VELIČKA. Che che... Anot tavęs... Mokėk, bra, kur reikia nusilenkti, o kur reikia galvą pakelti – ir baigtas kriukis! Visų pirma tvarka turi būti!..

ŠEREIKA. Kaipgi! Paklusnumas, pagarba už tave didesniam! Aš taip ir kalbu savo dukteriai, o ji vis savo. Žiū, va ir čia jos knygpalaikė palikta. (Paima knygą.) Kažkokio „Rytojaus išvakarės“.

VELIČKA. Kaip?

ŠEREIKA. „Rytojaus išvakarės“.

VELIČKA. Rytojaus! Kai imsi svajoti apie rytojų, tai tave ši diena ims ir sumals, lyg grūdą, gerai išdžiovintą! (Ima iš Šereikos knygą.)

ŠEREIKA. Kaipgi! Juk ir poteriuose, ėė, pasakyta: „Duok mums duonos šiai dienai“.

VELIČKA. Ir tu leidi savo dukteriai skaityti panašius dalykus?

ŠEREIKA. O ką?

VELIČKA. Juk toji knyga – pasmerkta, prakeikta!

ŠEREIKA. Ką tu sakai?

VELIČKA. Joj kažkoks akiplėša drįsta pulti mūsų visuomenės tvarką, moralę ir, kaip pamišėlis, kliedi apie kažkokį ten savo kvailių svajonių sukurtą rytojų, tvirkina mūsų jaunuomenę...

ŠEREIKA. Tai tu, Petrai, skaitei tą knygpalaikę?

VELIČKA. Velniams ji man reikalinga! Aš tik girdėjau apie ją. Ji sukėlė tokio pasipiktinimo visuomenės sluoksniuose, kad ojojoi... Pala! Mes dabar, turėdami laiko, galime nors atskiras jos vietas paskaityti. (Praskleidžia knygą.) Klausyk!

ŠEREIKA (atsisėda ir padaro rimtą pozą). Aš klausau, Petrai.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Velička piktinasi knyga „Rytojaus išvakarės“, nors pats tos knygos neskaitė? Ką perskaitytos ištraukos pasako apie jį ir Šereiką?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Velička prisipažįsta: „Aš tik girdėjau apie ją“, bet vadina ją „pasmerkta, prakeikta“, nes ji „drįsta pulti mūsų visuomenės tvarką“. Garsiai skaitydamas jis pats perskaito savo portretą: knygoje rašoma apie žmones, kurie „per melą“ siekia „medžiaginio lobio“, spekuliuoja „tėvynės meile“ ir slepiasi „po to paties kryžiaus ženklu“. Taip elgiasi ir jis, ir Šereika, kuris ką tik gyrėsi uždirbęs tūkstančius ir pirko paveikslus patriotiškumui parodyti. Todėl jų pyktis juokingas: jie piktinasi tiesa apie save.

Rašiniui: Melas ir tiesaSatyra

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.