Patriotai21 psl. · apie 5 min.
Pirmas veiksmas27% kūrinio
21 psl.

LABUTIS. Taip ir dabar, nors ir šioj knygoj. Jūs sakote – baisenybės, o man rodosi, kad čia šventa tiesa pasakyta. Juk, kai apsidairai žmogus, iš tikrųjų pamatai, kad niekur niekam šventa nebeliko – tiek visuomenės gyvenime, tiek bažnyčioj, tiek ir toj pačioj šeimynoj... O, mes kitaip gyvenome, kitaip...

ONA. Kas tiesa tai tiesa, ponas mokytojau. Būdavo, jeigu jau suriša bažnyčioj, tai iki mirties... O dabar... (Pažiūri į Veličką.)

LABUTIS. Juk ir tuomet, argi reikėjo deginti tuos žmones, kurie tvirtindavo, kad ne saulė, o žemė sukasi? Jeigu jie nori, tegu jiems žemė sukasi, o jūs sau manykite, kad saulė. Ką čia kam kenkia?

ONA. Maniškai, ponas mokytojau, geriausiai būtų, kad niekas be reikalo nesisuktų. Dievaži, ponas mokytojau...

LABUTIS (juokiasi). Na, matai, kokia ji galvočius.

ONA. Juk pinigų nereikia mokėti už žodį. Paimi, kas ant seilės užeina, ir pasakai. Didelio čia proto reikia?

(Prie durų pasirodo Šereikienė.)

14

ŠEREIKIENĖ. Ona, aš tau liepiau prašyti ponus vakarieniauti! Ach, kokia tu...

ŠEREIKA. Mes čia, Liuba, mat užsikalbėjome.

ONA. Kas apie ką sukasi ir kas nesisuka.

ŠEREIKIENĖ. Ką?

LABUTIS (eina prie Šereikienės). Labas, ponia.

ŠEREIKIENĖ. A, ponas mokytojas...

LABUTIS. Ejau pro šalį ir užbėgau.

ŠEREIKIENĖ. Labai malonu. Prašau, ponai, į valgomąjį! (Visi eina.)

ONA (sulaiko Šereiką). Ponai!

ŠEREIKA (staptelėjęs). Ką!

ONA. Aš del tų pinigų...

ŠEREIKA. Sakiau – duosiu. (Išeina.)

ONA (likusi viena). Saulė sukasi, žemė sukasi. Kalbėkite sau sveiki. Taip aš ir patikėsiu... Ot ponai tai sukasi apie ponias, kaip gaidžiai. – Ach, Viešpatie, atleisk mums visiems mūsų kaltes ir nusidėjimus... (Atsisėda ir kažką valgo.)

ŠEREIKIENĖ (tarpdury). Ona! Greičiau!

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.