ŠEREIKA. Liuba, aš tau rimtai. Kaip mane gyvą matai, rimtai. Juk – juo plikesnė moteris, juo gražiau, sako, ji pasirėdžiusi. O tuo pačiu – žinai, ir ekonomija, mažiau medžiagos reikia... Iš tikrųjų...
ŠEREIKIENĖ (rimtai). Napoleonai!
ŠEREIKA. Ką?
ŠEREIKIENĖ. Eikš arčiau!
ŠEREIKA. Ėė, ką tu nori man pasakyti?
ŠEREIKIENĖ. Aš tau noriu pasakyti, kad į tavo kabinetą per dažnai lankosi mūsų tarnaitė.
ŠEREIKA. Ona?
ŠEREIKIENĖ. Taip, Ona.
ŠEREIKA. Ėė...
ŠEREIKIENĖ. O gal būt tu kitos nuomonės?
ŠEREIKA. Ėė... Aš... aš, Liuba, jokios apie tai nuomonės neturiu. Duodu tau garbės žodį. Aš taip sau, be jokios, ėė, nuomonės...
ŠEREIKIENĖ. Aš, žinoma, dar nieko tikra nesakau, bet jeigų iš tikrųjų pasirodytų...
ŠEREIKA. Kaip mane gyvą matai, Liuba... Juk ji dar ir giminė...
ŠEREIKIENĖ. Kas ten jūs supaisys. – Jeigu kas nors panašu atsitiktų, žinok, kad aš nepasibijočiau jokių kalbų. Tokią pirtį tau iškelčiau, kad mojo počtenje... Supranti?
ŠEREIKA. Ėė, labai gerai suprantu. Na, ką čia dabar visai be reikalo... Duokš man rankutę... Che che... (Bučiuoja jai ranką.) Ką aš matau! Tu vėl naują žiedą nusipirkai?
ŠEREIKIENĖ. Žiedą?
ŠEREIKA. Juk šito, rodosi, neturėjai. Parodyk, parodyk! Matyti, brangus.
ŠEREIKIENĖ. Labai sunkiai nusimauna.
ŠEREIKA. Duokš aš numausiu. (Mauna nuo piršto jai žiedą.) Ai! Užsigeidei dabar!
ŠEREIKA. Tuoj, tuoj... Na, va... (Žiūrinėja.) Tiek karatų! Liuba, iš kur tu ėmei tokį žiedą?
ŠEREIKIENĖ. Sutaupiau pinigų ir nusipirkau.
ŠEREIKA. Ne tiesa! Tu negalėjai tiek sutaupyti!
ŠEREIKIENĖ. Ach, koks tu žiaurus, Napoleonai. Sakau, sutaupiau!
ŠEREIKA. Ėė... Kas čia per raidės?
ŠEREIKIENĖ. Kur?
ŠEREIKA. Gi šit. P. ir V.
ŠEREIKIENĖ. Iš tikrųjų. Aš ir nemačiau.
ŠEREIKA. A! Dabar suprantu, suprantu... Tau šitą žiedą padovanojo Petras Velička? Taip?
ŠEREIKEINĖ. Napoleonai!..
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Šereika paaiškina sau žiedą su raidėmis „P. ir V.“? Ką tai rodo apie jo santykį su Velička?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Šereika atpažįsta Petro Veličkos inicialus ir iš karto supranta, kas žiedą padovanojo. Jis žino, kad žiedą Velička pirmiau siūlė jam, nes šis „priklauso prie anų dvidešimties tūkstančių“. Kai jis neėmė, žiedas atiteko žmonai, ir Šereika tai laiko draugystės ženklu: „Kaip jis mane myli tas Velička...“ Šereika yra aklas draugui, nes Velička jam davė vietą ir pinigus. Kai Šereikienė prašo apie žiedą nieko nesakyti, nes Velička jį „pražudys“, jis vis tiek nieko nesupranta.
Rašiniui: Melas ir tiesa
2. Kokias raides Šereika pamato ant Šereikienės žiedo?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.