ŠEREIKIENĖ. Aš, Napoleonai, apie kita... Tu del savo gerumo daug ko nematai...
ŠEREIKA. Kam čia tie žodžiai. Aš, ko akimis nematau, tą širdimi jaučiu. Taip, mano miela! Širdimi!
ŠEREIKIENĖ. Tai tu žinai? Ach, Napoleonai!..
(Įeina Ona.)
3
ONA (duodama sigarus). Geresnių, sako, visame mieste nesama. Ir brangumėlis gi nesvietiškas! Juk už tuos pinigus būtų galima pusė mišių užpirkti, kur kunigėlis nebrangininkas. O dabar kas – nei Dievui garbės, nei sau naudos...
ŠEREIKIENĖ. Ona, kas ten kosėja prieškambary?
ONA. O kad tave! Aš ir užmiršau. Nagi tas vokietukas.
ŠEREIKA. Koks vokietukas?
ONA. Nagi tas, kuris, gerdamas vyną, apie blaivybę vis porina.
ŠEREIKIENĖ. Ach, ponas Lebertzonas!
ŠEREIKA (Onai). Greičiau prašyk!
ONA (atidariusi duris). Prašom ponas į vidų.
(Lebertzonas įeina, o Ona išeina.)
4
ŠEREIKA. Ponas Lebertzonas!
LEBERTZONAS. Liaba diena.
ŠEREIKA. Labas, labas.
ŠEREIKIENĖ. Mes vakar tamstos laukiame.
LEBERTZONAS. Ach, kaip gailia. Mes vakar turėjome posėdį, kad liaudis negertų alkoholio.
ŠEREIKA. Ėė, blaivininkai! Ką gi, reikia ką nors veikti. Taip sakant, turėti biudžeto sąmatoj užtikrintą poziciją... Che che...
LEBERTZONAS. Ponas Šereika liabai malionus žmogus. Visuomet tokis linksmas.
ŠEREIKA. Kai Dievas padeda darbuotis tėvynės labui, ko čia nebūti linksmam? Nors kitą sykį ir labai darosi skauda, kai priešų laikraščiai ima tave be reikalo plakti...
ŠEREIKIENĖ. Ach, tie laikraščiai! Tiesiog Dievo bausmė.
LEBERTZONAS. Ja, ja.
ŠEREIKIENĖ. Ar tamstos tėvynėj, ponas Lebertzone, irgi tokia tvarka, kad kiekvienas laikraštis gali rašyti viską, kas tik jam į galvą ateina?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Lebertzonas vakar neatėjo pas Šereikus, nors jo laukė?
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.