Patriotai28 psl. · apie 5 min.
Antras veiksmas36% kūrinio
28 psl.

LEBERTZONAS. O, pas mus presa liabai aštri. Čia man geriau patinka. Čia yra cenziūra, kuri liabai gerai dario.

ŠEREIKA. Jei nuo manęs priklausytų, aš tuos visus, ėė, rašytojus ir žurnalistus į ožio ragą suriesčiau! Tai akiplėšos, revoliucionieriai, bedieviai! Jie tai tik ir težino, kad neduoti žmonėms ramiai gyventi. Jiems ir tas negerai, ir tas blogai. Jie patys nežino, ko nori. Tik ir žiūri, kad ant ko nors šunes karti... Ar ne tiesą aš kalbu, ponas Lebertzone?

LEBERTZONAS. Tamsta visuomet liabai didelę teisybę kalbi. Ir aš neliabai mėgstu menininkus, nes jie iš tikrųjų ardo tvarką ir neliabai nori bliaivybės.

ŠEREIKIENĖ. Juk visi išsigeriame. Koks čia nusidėjimas – pasilinksminti?

ŠEREIKA. Mes protingai. Kur niekas nemato. Namie.

LEBERTZONAS. Ja, ja. Ponas Šereika liabai richtig pasakė. Mes priotingai. O, bliaivybė liabai puikus dalykas!

ŠEREIKA. Tamsta, ponas Lebertzone, savo blaivybę gali sau girti, kiek tik lenda ir visur apie ją kalbėti...

LEBERTZONAS. Tamsta liabai man malionus...

ŠEREIKA. Bet kai būsi mano žentas, vistiek turėsi su manim dažnai išsigerti, nes aš be gėrime nemoku, taip sakant, pasilinksminti, ką nors pamylėti! Kai vieną kitą lašelį įpyli, tuojau visi rūpesniai nuslenka nuo širdies. Ar ne tiesa?

ŠEREIKIENĖ. Ką ten ir kalbėti.

LEBERTZONAS. Ja, ja. – Tik kažin kaip panelė Liucija?.. Ar ji, taip sakant, pasiryžusi padaryti mane liaimingą?

ŠEREIKA. Čia jau, ponas Lebertzone, tamstos, ėė, dalykas.

ŠEREIKIENĖ. Reikia mokėti, ponas Lebertzone. Kiekviena moteris laukia, kad ją kas paimtų.

LEBERTZONAS. Ja, ja.

ŠEREIKA. Aš, žinoma, iš savo pusės kaipo tėvas viską padarysiu. Bet jeigu tamsta, ėė, nemokėsi, taip sakant, užkariauti jos širdies, būsi pats kaltas

LEBERTZONAS. Aš esu tikras, kad panelė Liucija liabai priotinga mergaitė. Ji be galio mėgsta poeziją.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.