Patriotai3 psl. · apie 5 min.
Pirmas veiksmas4% kūrinio
3 psl.

LIUCIJA. Cha cha... Ponia vice direktorienė!..

ŠEREIKIENĖ (prikaišiodama). Liucija!

ONA. O gal mūsų poną jau paskyrė patriotu būti? Bet aš dar nieko negirdėjau. Dievaži, nieko.

ŠEREIKIENĖ (sau). Ach, aš nebegaliu su ta kaimiete...

ONA. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai aš ponią galiu vadinti ir ponia patriotienė. Man nesunku. Dievaži, nesunku.

ŠEREIKIENĖ. Na, ar nenutylsi gi pagaliau! Ot tarataika...

ONA. Ką aš kalta, ponia, jeigu man niekas nepasakė. Juk man vistiek – ar ponia visų direktorienė, ar ponia patriotienė...

ŠEREIKIENĖ. Nešk greičiau šitą paveikslą į pono kabinetą ir eik į krautuvę!

ONA. Man nesunku. Ką liepiate, tą ir darau. Juk kaime pas mus nėra nei direktorių, nei patriotų. Labai aš žinau.

ŠEREIKIENĖ. Eik, eik, daug nekalbėjusi!

ONA. Še tau, kad nori – ir žodžio nebeduoda tarti. (Pasiima paveikslą ir ruošiasi eiti.) Juk mane ponas atvežė miestan ne tylėti, bet dirbti. (Šnairuodama į Šereikienę išeina.)

2.

ŠEREIKIENĖ. Fu, kokia biauri merga... Tartum visą kaimą ji ant savo pečių užsigriovusi laikytų...

LIUCIJA. Ji nuoširdžiai. Kaip tikras žemės vaikas. O mes, mat, vice direktoriai, patriotai... Cha cha...

ŠEREIKIENĖ. Liucija, ką tu?.. Juk aš už tave senesnė. Ir, be to, esu tau kaip ir motina. O tu tik ir žinai visą laiką šaipytis.

LIUCIJA (rimtai). Ką?! Prašyčiau truputį mandagiau! Aš ne Ona!

ŠEREIKIENĖ (susigriebusi). Aš ir vėl, tur būt, pavartojau ne vietoj žodį? Na, nepyk, Liucija, Aš nenorėjau.

LIUCIJA. Kaip ir motina! Žinai kas tamsta esi? Meilužė!

ŠEREIKIENĖ. Ką, ką tu pasakei?

LIUCIJA. Mano tėvo meilužė, vaidinanti teisėtos žmonos rolę.

ŠEREIKIENĖ. Vadinasi, tu žinai?

LIUCIJA. Taip, žinau.

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Šereikienė nori pakabinti kunigaikščių paveikslus?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: TėvynėMelas ir tiesa

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.