Patriotai30 psl. · apie 5 min.
Antras veiksmas38% kūrinio
30 psl.

5

ŠEREIKIENĖ. Napoleonai!

ŠEREIKA (kažką niūnuoja vartydamas poperius ant stalo).

ŠEREIKIENĖ. Napoleonai!

ŠEREIKA. Ką?

ŠEREIKIENĖ. Ir tu tikrai manai jam duoti šimtą tūkstančių? Paskutinius pinigus atiduoti? Už ką gi tu savo svajojamąjį centrą nupirksi?

ŠEREIKA. Aš dar daugiau turiu. O ko truks, ėė, Dievas duos.

ŠEREIKIENĖ. A, tai tu nuo manęs slepi! Palauk, balandėli!.. (Griežtai.) Šimto tūkstančių Liucija niekados nematys! Aš jai neduosiu!

ŠEREIKA. Ėė, kaip tai? Ar tau gaila mano pinigų?

ŠEREIKIENĖ. O kodel gi jie tavo, norėčiau žinoti?

ŠEREIKA. O todel, kad aš juos savo kruvinu prakaitu uždirbu! Štai kodel jie mano!

ŠEREIKIENĖ. Ach, tu šitaip! Vadinasi, tu vienas juos uždirbi? Aš, tavo manymu, nė vienu pirštu čia neprisidedu?

ŠEREIKA. Che che... Na, ką tu čia, mano miela?

ŠEREIKIENĖ. Man tai centus duodi, iš kurių aš turiu ir apsirėdyti ir savo motinai nusiųsti.

ŠEREIKA. Kaip tau ne gėda? Argi aš tavo visų giminių nešelpiu? Žiū, kiek man atsiejo tavo brolį pargabenti. O ar ne pelningą aš jam vietą daviau?

ŠEREIKIENĖ. Labai prašau neprikaišioti man brolio! Tu turėjai tai padaryti!

ŠEREIKA. Kodel gi aš, ėė, turėjau?

ŠEREIKIENĖ. O todel, kad aš su tavim gyvenu! Supranti? Jis vienas uždirba! Pažiūrėčiau, kaip tu vienas uždirbtum, jeigu ne ponas Velička!..

ŠEREIKA. Na, juk Velička tai ne tu? Jis man kaip brolis...

ŠEREIKIENĖ. Dar aš maniau su juo šliubą paimti, o jis šimtą tūkstančių dukteriai! Nesmiei man, o tai aš...

ŠEREIKA (piktai). Ėė... Tylėk, boba! Ar aš ne tėvas? Ne šeimynos galva?

ŠEREIKIENĖ. Ach, štoby tiebia čiort pabral! Ar tu žinai, kad pono Veličkos aš prašiau, kad jis tau būtų geras...

ŠEREIKA (pabėgiojęs po kambarį nurimsta). Ėė... Tu juokiesi, Liuba... Kaip Dievą myliu, juokiesi...

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.