ŠEREIKA (piktai). Vyras, vyras! Kas gi aš, jeigu ne vyras? (Žmonai.) Pietauti manęs nelaukite. (Išbėga.)
11
ŠEREIKIENĖ (uždaro duris ir atsisėda). Prašau sėsti.
VELIČKA. Kur įsakysite, mano ponia?
ŠEREIKIENĖ. Kur tik norite.
VELIČKA (prisėda prie jos). Na, kaip žiedas? Patinka?
(Iš gretimo kambario pasigirsta muzika.)
VELIČKA. O, kaip puiku! Pasilsėsiu valandėlę.
(Abu sėdi ir ramiai sau klauso.)
VELIČKA (slinkdamasis arčiau prie Šereikienės). Liuba!.. Kaip gera...
ŠEREIKIENĖ. Prašau ramiai!..
VELIČKA. Liuba!.. (Pagriebia ją ir apkabina.)
(Tuo metu iš prieškambario įeina Ona su Veličkiene.)
12
ONA (įeidama). Ponas visų direktoriau... (Pamačiusi Veličką su Šereikiene.) Vardan Dievo Tėvo...
VELIČKA (pašoksta nuo Šereikienės). Tu? Čia?!
VELIČKIENĖ. Taip. Aš.
VELIČKA. Sirgdama? Tiek kelio?
VELIČKIENĖ. Aš pas poną Šereiką, o ne pas tave.
ŠEREIKIENĖ. Pas poną Šereiką? Jo nėra namie. Jis ministerijoj.
VELIČKIENĖ. Tuomet pas ponią Šereikienę... (Užsikosėja.)
ONA (paima ją už parankės). Prašau ponia sėsti. Matyti, negaluoji.
VELIČKIENĖ (padedama Onos atsisėda). Ačiū... (Vėl užsikosėja.)
VELIČKA (užsirūko papirosą).
ONA (Veličkai). Nedūmyk, kcelencija! Juk matai, kad ligonis!
VELIČKA (užgesina papirosą, sau). Velnias mane čia atnešė tokią valandą!
ONA (Veličkienei). Tai kas gi ponia tokia būsi? Gal pono Šereikos kokia pažystama, ar šiaipjau su reikalu?
VELIČKIENĖ. Aš (rodo į Veličką)... jo žmona... (Kosėja.)
ONA. Kcelencijos? (Sau.) Ak, kad tu surūgtum!.. (Veličkai.) O jis čia mat dar papirosą dums!.. Kcelencija! Argi galima šitaip?..
13
ŠEREIKA (dar pro duris bėgdamas). Portfelį! Portfelį! (Sustoja ir dairosi į visus.)
ONA (Šereikai). Pas tamstą, ponas visų direktoriau, viešnia. (Rodo į Veličkienę.)
VELIČKIENĖ. Labas, ponas Šereika... (Kosėja.) Jis... mano vyras... tamstos žmoną... Oi, aš negaliu... (Ima sunkiai kosėti.)
ŠEREIKIENĖ. Prašau. (Duoda jai vandens.) Susimildama, tamsta, nekalbėk! Matai, kad kenkia...
ŠEREIKA. Ėė... (Dairosi į visas puses.) Drauge, mano broli... Nejau tu, ėė?.. (Eina prie Veličkos.)
VELIČKA (piktai). Napoleonai, tu nežinai kas čia per dalykas! Žiūrėk man, o tai aš – vienas du – ir tik vienos dulkės čia paliks!
ONA (eidama prie Veličkos). Kcelencija, kas taip daro, tam tfu! (Nusispiauna.) Ot ką aš pasakysiu!..
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.