ONA (Šereikai). Pas tamstą, ponas visų direktoriau, viešnia. (Rodo į Veličkienę.)
VELIČKIENĖ. Labas, ponas Šereika... (Kosėja.) Jis... mano vyras... tamstos žmoną... Oi, aš negaliu... (Ima sunkiai kosėti.)
ŠEREIKIENĖ. Prašau. (Duoda jai vandens.) Susimildama, tamsta, nekalbėk! Matai, kad kenkia...
ŠEREIKA. Ėė... (Dairosi į visas puses.) Drauge, mano broli... Nejau tu, ėė?.. (Eina prie Veličkos.)
VELIČKA (piktai). Napoleonai, tu nežinai kas čia per dalykas! Žiūrėk man, o tai aš – vienas du – ir tik vienos dulkės čia paliks!
ONA (eidama prie Veličkos). Kcelencija, kas taip daro, tam tfu! (Nusispiauna.) Ot ką aš pasakysiu!..
Trečias veiksmas
Valgomasis kambarys. Ant stalo stovi keletas bonkų ir dar šis tas... Trejos durys – į virtuvę, į kabinetą ir į svečių kambarį. Pastarosios atdaros.
1
ONA (pažiūrėjusi į svečių kambarį, kur matyti Šereika su Velička). Jeigu tu toks kvailas, tai tegu tave tas Velička visai užvynioja ant savo piršto. Taip aš ir kišiuosi jūsų reikaluosna. (Triūsinėja apie stalą.) Ne veltui žmonės sako, kad kur du pešasi, trečiam nėra ko kištis. Nors ir anandie, kai Veličkos žmona atėjo. Juk viskas, kaip ant delno buvo. Ir galų gale – kas gi? Tik aš nukentėjau. Tfu!.. Tas Šereika daugiau pinigų turi, negu smegenų...
(Įeina Šereika su Velička.)
ŠEREIKA. Ona, šviesos daugiau!
ONA (žibindama elektrą). Vis nežmoniškai. Dieną tamsos, o naktį šviesos.
VELIČKA. Ką tu čia murmi kaip meška?
ONA (piktai nusisukusi nuo jo, eidama prie stalo, sau). Būtum mano vyras, tai aš tave pamokyčiau.
ŠEREIKA. Ona, taures ant stalo!
ONA (pastato taures). Daugiau nieko nereikia?
ŠEREIKA. Paprašyk čia ponią.
ONA. Ponia išburzgėjo.
ŠEREIKA. Ko tu tokią susiraukusi, tartum naginė?
ONA. Ponas nori, kad aš dantis pardavinėčiau? Jeigu susiraukusi, tai tur būt ne veltui... (Šluostydama akis išeina.)
ŠEREIKA (vydamasis ją). Ona! Ona, kas tau?
VELIČKA. Napoleonai, spiauk!
ŠEREIKA. Ji kažko verkia.
VELIČKA. Supaisysi bobų ašarų. Jos visuomet žlugtą merkia. Tai jų amatas.
2
ŠEREIKA (sugrįžta atgal). Žinai, kai aš pamatau ašarojantį žmogų, taip kažkas širdy, ėė, ir suvirpa. Kaip mane gyvą matai, Petrai... (Išsiėmęs skepetaitę šluostosi akis.)
VELIČKA. Todel, kad ir pats pusė bobos esi.
ŠEREIKA (užsigavęs). Aš – pusė bobos?!
VELIČKA. Na tik negaidžiuok čia be reikalo! Geriau išgerkime. (Pripila dvi taures.)
ŠEREIKA (paėmęs iš jo taurę). Į sveikatą! (Sudaužti.)
VELIČKA. Už tavo žmoną, ponią Liubą! (Išsigeria abudu.) Ėch, Napoleonai, kam čia tie žodžiai! (Vėl pripila abi taures.) Imk!
ŠEREIKA (paima taurę). Tai tu, Petrai, man iš draugiškumo? Sakai, galėtum prisiekti?
VELIČKA. Gerk, paskum pakalbėsim. (Abu išsigeria.) O tu kaip manai? Kas gi aš tau, jeigu ne draugas? Ar tu maža turi dar įrodymų iš mano pusės? Ar aš tavęs nepastačiau vice direktorium?
ŠEREIKA. Kas tiesa tai tiesa, Petrai.
VELIČKA. Tu man, bra, bobų neklausyk! Su jomis trumpas reikalas!
ŠEREIKA (juokiasi). Žiūrint, Petrai, kokia, ėė, paukštelė...
VELIČKA (pildamas taures). Ė, ką ten! Visos vienodai pluksnotos ir visos kaip viena vienodai skraido.
ŠEREIKA. Juokdarys tu, Petrai... Che che...
VELIČKA. Į sveikatą! (Abu išsigeria.) O savo Liubą tu gerbk ir mylėk, nes ji už tave galvą deda.
ŠEREIKA. Tai tu ją, sakai, norėjai išbandyti?
VELIČKA. O tu kaip manai? Labai man reikalinga tavo meilužė! Juk pats matei, kokių aš gražuolių turiu. Aš jam gera norėdamas, o jis velniai žino ką mano!..
ŠEREIKA. Drauge, mano broli!.. (Apsikabina Veličką.) Išgerkime už mūsų draugiškus ryšius. (Pripila.) Jeigu aš ką pamyliu, tai ir dūšią esu pasiruošęs atiduoti! Kaip mane gyvą matai, Petrai... (Sudaužti taurėmis.)
VELIČKA. Ne veltui ir aš tave taip pamylėjau. Ypač dabar mūsų draugiškumo ryšiai turi būti tvirti.
ŠEREIKA. Jie amžinai, Petrai, bus tvirti. Duodu tau garbės žodį. (Mušasi į krūtinę.)
VELIČKA. Nes velnias žino, koks dabar pas mus ministeris ateis. Žinai, gali toks žmogus pasitaikyti, kad visoms mūsų patriotinėms pastangoms gali būti taškas.
ŠEREIKA. Tai tu rimtai; Petrai, ėė, esi susirūpinęs?
VELIČKA. Aš, žinoma, tik taip kalbu. Bijoti – ne mano būdas. Bet vis delto, žinai, reikia būti atsargiems.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.