Patriotai40 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas51% kūrinio
40 psl.

ŠEREIKA (paėmęs iš jo taurę). Į sveikatą! (Sudaužti.)

VELIČKA. Už tavo žmoną, ponią Liubą! (Išsigeria abudu.) Ėch, Napoleonai, kam čia tie žodžiai! (Vėl pripila abi taures.) Imk!

ŠEREIKA (paima taurę). Tai tu, Petrai, man iš draugiškumo? Sakai, galėtum prisiekti?

VELIČKA. Gerk, paskum pakalbėsim. (Abu išsigeria.) O tu kaip manai? Kas gi aš tau, jeigu ne draugas? Ar tu maža turi dar įrodymų iš mano pusės? Ar aš tavęs nepastačiau vice direktorium?

ŠEREIKA. Kas tiesa tai tiesa, Petrai.

VELIČKA. Tu man, bra, bobų neklausyk! Su jomis trumpas reikalas!

ŠEREIKA (juokiasi). Žiūrint, Petrai, kokia, ėė, paukštelė...

VELIČKA (pildamas taures). Ė, ką ten! Visos vienodai pluksnotos ir visos kaip viena vienodai skraido.

ŠEREIKA. Juokdarys tu, Petrai... Che che...

VELIČKA. Į sveikatą! (Abu išsigeria.) O savo Liubą tu gerbk ir mylėk, nes ji už tave galvą deda.

ŠEREIKA. Tai tu ją, sakai, norėjai išbandyti?

VELIČKA. O tu kaip manai? Labai man reikalinga tavo meilužė! Juk pats matei, kokių aš gražuolių turiu. Aš jam gera norėdamas, o jis velniai žino ką mano!..

ŠEREIKA. Drauge, mano broli!.. (Apsikabina Veličką.) Išgerkime už mūsų draugiškus ryšius. (Pripila.) Jeigu aš ką pamyliu, tai ir dūšią esu pasiruošęs atiduoti! Kaip mane gyvą matai, Petrai... (Sudaužti taurėmis.)

VELIČKA. Ne veltui ir aš tave taip pamylėjau. Ypač dabar mūsų draugiškumo ryšiai turi būti tvirti.

ŠEREIKA. Jie amžinai, Petrai, bus tvirti. Duodu tau garbės žodį. (Mušasi į krūtinę.)

VELIČKA. Nes velnias žino, koks dabar pas mus ministeris ateis. Žinai, gali toks žmogus pasitaikyti, kad visoms mūsų patriotinėms pastangoms gali būti taškas.

ŠEREIKA. Tai tu rimtai; Petrai, ėė, esi susirūpinęs?

VELIČKA. Aš, žinoma, tik taip kalbu. Bijoti – ne mano būdas. Bet vis delto, žinai, reikia būti atsargiems.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.