Patriotai41 psl. · apie 5 min.
Trečias veiksmas53% kūrinio
41 psl.

ŠEREIKA. Juk aš visuomet tau sakiau, Petrai...

VELIČKA. Sakiau, sakiau! Tuojau ir išsigando!

ŠEREIKA. Aš neišsigandau, Petrai, o taip sau... Truputį, žinai, kažkas širdy suvirpėjo, kad žmogus, ėė, dirbi, nesigaili savo sveikatos tėvynės labui, o čia, žiūrėk, ateis naujas ministeris ir vieton padėkos tau... Juk tu pats supranti, Petrai... Širdį skauda...

VELIČKA. Jau, jau! Liur liur košę... Tu man žiūrėk, o tai aš spiausiu ant visko ir sudiev! Pasaulis platus, o kitur saulė dar šviesiau šviečia negu tame jūsų užkampy, kuriam aš tiek metų pasiaukojęs dirbu. Aš kol patriotas – tai patriotas, o jeigu ne – tai tiek tu mane ir matysi...

ŠEREIKA. Petrai, buvai man iki šiol prietelis, būk juo ir ateity... Kaipgi aš be tavęs vienas čia likčiau?.. Juk tiek bendrų reikalų...

VELIČKA. Sakau, kad aš tave myliu. Jeigu būsi vyras, mes ir toliau gyvensime, kaip gyvenome. Bet dabar žiūrėk man – geruoju gyvenk su savo Liuba ir jokių reikalų neturėk su moteriškomis! Ko gera, dar ką nors netyčia kur prasitarsi ir nueis per visą miestą. O ten tuoj ir laikraščiai pastvers...

ŠEREIKA. Aš viską, Petrai, taip darysiu, kaip tik tu man liepsi. O su bobomis, ėė, ni ni... Tartum tik ką išsišventęs kunigėlis... Kaip mane gyvą matai...

VELIČKA (išsitraukia iš kišenės laikraštį). Skaitei apie mus straipsnį?

ŠEREIKA. Vėl rašo? Oi!.. Palauk, pirma išsigersiu. (Pilasi.)

VELIČKA. Nebijok! Čia kaip sviestu patepta.

ŠEREIKA (užsideda pensnė ir skaito). „Garbingi tėvynės sūnūs“... Ėė, ir čia apie mus, Petrai?

VELIČKA (išsigėręs). O apie ką gi daugiau? Žinoma, apie mus.

ŠEREIKA. Hy... Toki žodžiai!

VELIČKA. Čia sąryšy su mūsų ministerio atsistatydinimu.

ŠEREIKA. Duok dar vieną! (Išgeria ir drąsiu balsu skaito.) „Garbingi tėvynės sūnūs!“

VELIČKA. Skaityk va nuo šios vietos. (Parodo.)

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.